Didėjant konteinerių krovai Klaipėdos uostas pajuto geležinkelių platformų stoką.
Lietuvos geležinkelių bendrovė turi apie tūkstantį platformų. Jos naudojamos ne tik kroviniams iš uosto gabenti, bet ir pervežti produktams Lietuvos viduje.
Vien Klaipėdos uostui aptarnauti reikėtų apie 1,5 tūkstančio platformų.
Geležinkelio platformų stoką ypač jaučia konteinerius kraunančios bendrovės. Klaipėdos uoste tai daro „Klaipėdos Smeltė” ir Klaipėdos terminalo grupė.
Šią savaitę susisiekimo ministerijoje lankėsi „Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius Rimantas Juška ir aptarė platformų problemą. Jis teigė, kad Lietuvos geležinkeliai nenori platformų siųsti į tolimesnes šalis, pavyzdžiui, Kazachstaną, nes jos užtrunka maždaug tris mėnesius. Tačiau per Klaipėdos uostą į šias šalis gabenamų konteinerių daugėja.
Taip pat „Klaipėdos Smeltė” galėtų daugiau krauti Rusijai skirtų krovinių konteineriuose. Sankt Peterburgo uostas nebepajėgia priimti visų laivų su konteineriais, todėl neretai kroviniai palaikyti permetami į „Klaipėdos Smeltę”. Jei būtų pakankamai platformų konteineriai į Rusiją galėtų būti gabenami tiesiogiai iš Klaipėdos.
Šiuo metu konteineriai daugiausiai gabenami į Lietuvą ir Baltarusiją vien todėl, kad platformos apsisuka greičiau.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pripažino, kad geležinkelio platformų problema yra labai rimta ir sunkiai sprendžiama. Dar 2003 metais transporto sistemų pokyčius tiriantys mokslininkai prognozavo, kad iki 2010 metų jūrinių krovinių srautas padidės maždaug 2,5 karto. Prognozės tvirtinasi, o transportininkai nesugebėjo greitai prisitaikyti. Trūksta ne tik platformų, bet ir kitokių specializuotų vagonų. Ši problema būdinga visoms buvusios Sovietų Sąjungos šalims.
A.Vaitkaus teigimu, per labai trumpą laiką dėl metalo stokos sunku pastatyti didelį kiekį platformų. Problemą apsunkina dar ir tai, kad išskirtinę geležinkelių sertifikavimo teisę regione turi tik Rusija.