Praėjusį savaitgalį Juodkrantėje šurmuliavo ir svečiai, ir žvejai. „Gintarinis kablys”- svarbiausia žvejų sostinės šventė neapsiėjo be gardžios žuvienės.
Šventės dalyvius pagal savo receptą paruošta žuviene vaišino Juodkrantės žvejys Algimantas Rauktys. Svečiai ragavo ir gyrė, kad ji esanti kažkokia ypatinga, ne tokia, kaip žemyne, upės ar ežero pakrantėse virta. O žuvienės šeimininkas tik vylingai šypsojosi į barzdą ir apie savo virtuvės „plonybes” aiškino panašiai kaip Žaldokynės spektaklio pagrindinis veikėjas apie gero alaus virimą.
Tačiau gyvenvietės senųjų žvejų žmonos žvejienės tik ranka mojo į tokį kaimyno gudravimą. Atseit, kokia čia vieša visoje Juodkrantėje žinoma paslaptis. Jei turi šviežią ką tik sugautą ungurį, sterką ir karšį, gerą saują krapų, žiupsnį įvairių pipirų ir kitokių prieskonių bei druskos, tai žuvienė negali būti negardi. Iš tų žuvų ne viena juodkrantiškių karta žuvienę ruošia ir vaišina svečius. Patys sau kasdien jos neverda, nes žuvienė, anot vienos to recepto žinovės, netektų ypatingo savo skonio.
Kas skanu, turi būti su saiku. Taip ir su žuviene. Jos gali paragauti tik per šventes. Šį savaitgalį galbūt žvejys virėjas atkeliaus ir į Klaipėdą – Jūros šventę.