Ligoninės darbuotojai patyrė skriaudą

Panevėžio ligoninės valytojos, liftininkai ir kiti darbininkai – iš viso 544 minimalų atlyginimą gaunantys ne medicinos personalo darbuotojai – vakar, gavę algalapius už liepos mėnesį, buvo šokiruoti, nes jų uždarbis nė kiek nepadidėjo.

Pagal Vyriausybės nutarimą, minimalus darbo užmokestis nuo liepos 1 dienos turėjo būti padidintas 50 litų – nuo 500 iki 550 litų. Tad minimalią algą uždirbantis ligoninės personalas rugpjūtį tikėjosi gauti jau didesnį atlyginimą.

„Kai buhalterijoje pasiteiravom, kodėl mus nuskriaudė, atsakė, kad šito turim klausti ligoninės vyriausiąjį gydytoją, nes esą jis neparašė įsakymo kelti minimalų darbo užmokestį”, – „Panevėžio rytui” sakė viena ligoninės valytoja, nepanorusi viešinti savo pavardės.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas Česlovas Gutauskas, „Panevėžio ryto” paprašytas pakomentuoti, kodėl taip atsitiko, iškart to padaryti negalėjo, tačiau pažadėjo viską išsiaiškinti ir pasiūlė paskambinti vėliau.

Po kelių valandų ligoninės vyriausioji finansininkė informavo, jog visiems 544 darbuotojams atlyginimai per 3 dienas

bus perskaičiuoti ir jie gaus tokį minimalų darbo užmokestį, koks ir priklauso pagal Vyriausybės nutarimą.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas Č.Gutauskas teigė, jog tokia situacija susidarė dėl to, kad ligoninei iškilo finansinių problemų, nes negauta papildomų lėšų minimaliam darbo užmokesčiui didinti.

Nors papildomo finansavimo iki šiol nėra ir nežinia, ar jis apskirtai bus, ligoninės vadovas susigriebė, kad darbuotojai dėl to nekalti. Č.Gutauskas nurodė minimalų darbo užmokestį jiems pakelti iš ligoninės vidaus lėšų.

„Teks riboti ligoninės reikmes pacientų gydymui. Problema ta, kad, išleisdama įsakymą dėl minimalaus atlyginimo didinimo, Vyriausybė gydymo įstaigoms neskyrė tam reikalui lėšų”, – aiškino Č.Gutauskas.

Panevėžio ligoninės finansininkai apskaičiavo, kad iki metų galo darbuotojų minimalaus darbo užmokesčio didinimui reikalingi 136 tūkstančiai 200 litų.

Praėjusią savaitę ligoninė kreipėsi į savo steigėją Panevėžio apskrities viršininko administraciją su prašymu padėti gauti reikalingas lėšas.

Apskrities viršininko administracijos Apskaitos ir finansų departamento direktorė Gražina Andrikienė „Panevėžio rytui” sakė, jog apskritis tokių pinigų neturi, tačiau mėgins tarpininkauti ligoninei – kreipsis į Sveikatos apsaugos ministeriją, Privalomojo sveikatos draudimo fondo tarybą.

Apskritis surinko informaciją apie minimalaus darbo užmokesčio didinimą visose jai pavaldžiose gydymo įstaigose. Paaiškėjo, jog su finansinėmis problemomis susidūrė ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau savo darbuotojams minimalią algą padidino.

„Jos tai padarė iš savo vidaus lėšų, nes papildomo finansavimo negavo. Tačiau šia prasme Panevėžio ligoninės padėtis sunkiausia, nes joje dirba daugiausia minimalią algą gaunančių darbuotojų, jai reikalingi didžiausi pinigai, todėl finansine prasme jai sunkiausia”, – sakė G.Andrikienė.

Apskaitos ir finansų departamento vadovė mano, jog ši problema užgulė ne vienos didesnės šalies gydymo įstaigos vadovo pečius. Mat biudžetinės įstaigos papildomą finansavimą darbuotojų minimaliam darbo užmokesčiui didinti gavo, o viešosios įstaigos, kokios yra dauguma ligoninių ir poliklinikų, – ne.

Viešosios įstaigos statusą turinčios sveikatos priežiūros įstaigos yra finansuojamos iš ligonių kasų pagal teikiamų paslaugų įkainius.

Gegužę paslaugų įkainiai buvo padidinti. Tada buvo pakeltos algos medikams.

Panevėžio ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė teigė, jog normalu, kad gydymo įstaigos minimalų darbo užmokestį didina iš savo lėšų.

„Kiek jos uždirba, tiek ir turi. Papildomų pinigų mes neduosim”, – išdėstė viešųjų gydymo įstaigų finansavimo principą pašnekovė.

Medikai su tokia nuostata kategoriškai nesutinka. Jie teigia, kad paslaugų įkainių didinimas ir medikų algų pakėlimas nieko bendra neturi su minimalaus darbo užmokesčio didinimu.

Gydymo įstaigų vadovai įsitikinę, jog minimaliam darbo užmokesčiui didinti turėjo būti skirtas papildomas finansavimas.

Inga Smalskienė

„Panevėžio rytas”