Nekilnojamojo turto specialistai prognozuoja, jog naujos statybos būstų perpardavinėtojų „aukso amžius” jau baigiasi.
Didėjanti naujos statybos būstų pasiūla ir nebe taip sparčiai kylančios jų kainos lems perpardavinėtojų pelno mažėjimą. Butus pardavinėjančios įmonės taip pat jau bando įvairiomis priemonėmis apsidrausti nuo tokių „netikrų gyventojų”.
Tiesa, nekilnojamojo turto specialistai pastebi, jog naujos statybos butų perpardavinėjimo mastas buvo didesnis Vilniuje, o uostamiestyje tokių atvejų būta nedaug.
Uždirbdavo dešimtis tūkstančių
Nekilnojamojo turto agentūros „Termionas” direktorės Indrės Valionienės teigimu, perpardavinėjimo mechanizmas esąs labai paprastas – butai pradedami pardavinėti dažniausiai labai ankstyvoje stadijoje, tik gavus statybų leidimą. Tokiu metu iš pirkėjo paimtas avansas paprastai sudaro apie 15-20 proc. būsimojo būsto vertės, o likusi suma mokama tik pastačius namą.
Naujo daugiabučio statyba užtrunka apie metus, o per tiek laiko butai pabrangdavo po 20-30 proc. Tokiu kosminiu greičiu kainos kilo maždaug nuo 2003-iųjų iki šių metų pradžios. Anot I. Valionienės, per 3-4 mėnesius kvadratinio metro kaina pakildavo net po 200-300 litų.
„Be to, kol kasami pamatai, būsto kaina yra vienokia, kai kyla pirmasis aukštas – jau kitokia, o dar didesnė – jau uždengus stogą ir įdėjus langus”, – sakė I. Valionienė.
Ji pastebi, jog erdvės perpardavinėtojams atsiranda ir dėl to, kad dauguma žmonių bijodami rizikuoti mieliau perka jau pastatytą ar baigiamą statyti būstą, o ne esantį dar tik projektuose.
Pasak nekilnojamojo turto „Aidila” vadovo Algimanto Bružo, tokios spekuliacijos uostamiestyje, nors ir ne tokiu mastu kaip sostinėje, prasidėjo beveik iškart su naujomis statybomis. Laiku suskubę tokiu būdu susikrauti turto perpardavinėtojai uždirbdavo net po keliasdešimt tūkstančių litų per metus. Pavyzdžiui, 200 tūkst. litų kainavęs naujas butas kainoms per metus pakilus 20-30 proc. pabrangdavo iki 250-260 tūkstančių.
Anot A. Bružo, tokių spekuliacijų netrukus turėtų sumažėti dėl išaugusios rizikos.
„Naujų statybų bumas tęsiasi, konkurencija tarp statytojų auga, todėl ateityje tokio kainų kilimo gali ir nebebūti. Gal ir ne kritimo, tačiau mažo prieaugio ypač galima tikėtis tuomet, jei dauguma naujai statomų būstų rinkoje atsiras panašiu metu”, – sakė A. Bružas.
Jo teigimu, mažiau rizikuoja įsigyjantieji butus centre, nes galimybė, jog tokioje vietoje esančio buto kaina kris, yra mažesnė.
Bando apsidrausti
Nekilnojamojo turto agentūros „Vilegra” vadovo Aivaro Rancevo teigimu, būstus statančioms ir pardavinėjančioms bendrovėms tokios spekuliacijos jokios žalos nedaro, tačiau jiems gali būti apmaudu, kad lyg ir jų sąskaita užsidirba kiti asmenys.
Anot jo, tik pradėjus statyti namą ir rezervuoti butus, su pirkėjais sudaromos vadinamosios rangos arba avansinės sutartys, kurios tuo metu nėra įregistruojamos – yra tik vidinis dokumentas. Tai ir sudarydavo galimybę butą pastačius jį perparduoti ir užsidirbti. Kai kurios firmos, pasak A. Rancevo, perpardavinėtojų jau vengia – į avansines sutartis įrašo papildomą punktą – „be teisės perleisti trečiajam asmeniui”.
I. Valionienės teigimu, pardavėjai nuo perpardavinėtojų apsidraudžia keliais būdais. Tie, kurie gali sau tai leisti, butus pradeda pardavinėti kiek galima vėliau, kai jų kainos jau yra išaugusios, o kiti bando įvesti po kelias įmokas – sumokėjus avansą po mėnesio ar dviejų imama dar viena įmoka, paskui – dar viena.
Susidurti neteko
Statybų bendrovės „Plienas” rinkodaros ir pardavimų direktorės Irenos Lužienės teigimu, su perpardavinėtojais susidurti dar neteko.
„Ši problema aktualesnė Vilniuje, perpardavinėtojams numatytos sankcijos. Pas mus butus kol kas perka realūs gyventojai. Vis dėlto vėliau perpardavinėtojų tikriausiai atsiras”, – svarstė I. Lužienė.
Anot jos, jei pirkėjas už statomą būstą gali mokėti grynais, tuomet individualiai sudaromas periodinio mokėjimo grafikas – deramasi, kas kiek laiko ir kokią sumą jis gali mokėti. Tačiau dauguma pirkėjų yra vidutines pajamas gaunantys žmonės, kurie butą perka tik gavę paskolą iš banko. Bankas ją išmoka tik tuomet, kai namas jau yra pastatytas. Butą perkantieji kreditan neturi, ką įkeisti bankui, kad gautų pinigų ir galėtų periodiškai mokėti.
„Vien todėl, kad pirkėjas negali periodiškai mokėti, mes jo atsisakyti negalime”, – sakė I. Lužienė.
Bendrovės „Arkada” butų pardavimo vadybininkė Indrė taip pat patikino, jog su perpardavinėtojais susidurti dar neteko. Apsaugoti nuo grynais mokančių perpardavinėtojų turėtų su jais sudaromos sutartys, o imantieji paskolas iš bankų pristato garantinius raštus.
„Yra buvę, kad butą nusipirkę žmonės jame pagyvena, o vėliau parduoda ir, nors tai nėra tikrieji perpardavinėtojai, žinoma, šiek tiek jie užsidirba”, – sakė vadybininkė.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”