Birutė Petrikytė, dainininkė:
– Specialiai neatostogauju. Aš – toks žmogus, kuris negali būti be veiklos. Na, galėčiau dvi ar tris dienas pagulėti prie jūros, bet paskui vėl nerasčiau sau vietos. Bandyčiau kažką daryti. Kartais poilsis scenoje būna mielesnis už poilsį lovoje. Ir taip visus metus, nes darbai nelaukia. Geriausiai atsipalaiduoju žaisdama tenisą, maudydamasi jūroje (ypač tada, kai šaltas vanduo). Mes su vyru ir dukra joje maudomės net žiemą, kai nėra žmonių, kai esi vienas su gamta. Tai kažkas nepaprasta. Jauti nenusakomą euforiją išlipus iš vandens. Ir slidinėjimas man labai patinka. Labiau mėgstu aktyvų poilsį. Todėl labai juokiuosi, kai žmonės į paplūdimį eina kaip į darbą. Daugelis poilsiautojų atidirba visą darbo dieną. Devintą valandą ryto išeina, o penktą vakaro grįžta. Važiuoti į poilsines keliones, pirkti bilietus… Ne! Jaunystėje pabuvojau ir Amerikoje, ir Europoje, ir Kanadoje, ir Afrikoje. Todėl neteikiu kelionėms pirmenybės. Lietuva man labai brangi. Visiems reikia daugiau patriotizmo. Mylėkime ją tokią, kokia yra. Po kelionių supratau, kad Lietuva – pati gražiausia.
Alvydas Lukoševičius – Obuolys, dainininkas, kulinaras:
– Šiuo metu įsikūriau prie Danės upės Mažajame kaimelyje. Jei kažkiek laiko atsiranda, skiriu jį poilsiui, bet paskui vėl tenka grįžti prie darbų Vilniuje. Anksčiau ilsėtis visaip pasitaikydavo: ir su jachta perplaukti nuo vienos salos iki kitos, ir į Olandiją, į Vokietiją nuvažiuoti. Kelių dienų man mažoka, bet savaitė – pats tas. Aš už tai, kad atostogauti reikėtų visus metus po truputį, o ne mėnesį išvažiuoti kažkur, bet po to visus metus atostogų neturėti. Taip geriau: pasikrauni jėgų truputį ir vėl grįžti į darbą. Šiemet prieš Jonines jau buvau vieną savaitę atostogų pasiėmęs, bet dar ir kitiems kartams liko. Mes dažnai laisvą laiką leidžiame ir sode. O prie jūros? Prie jos vienas nevažiuoju. Visada su šeima. Galima ir Lietuvoje puikiai pailsėti.