Rufus’as Pollock’as, kandidatas į filosofijos mokslų daktarus Kembridžo universitete, apskaičiavo optimalų autorinių teisių galiojimo laiką. Savo darbo rezultatus Rufus’as Pollock’as pristatė praeitą savaitę konferencijoje, vykusioje Berlyne.
Pollock’as rėmėsi prielaida, kad autorinių teisių galiojimas trumpėja, mažėjant kūrybinio darbo atlikimo kaštams. Kai pasidarė paprasčiau, naudojant naujus skaitmeninius instrumentus, spausdinti knygas, įrašyti muziką ir redaguoti filmus, šių produktų sukūrimo savikaina ženkliai sumažėjo, tačiau autorinių teisių galiojimo terminas tik ilgėjo.
Naudodamas ekonomikos formules, Rufus’as Pollock’as sukūrė lygtis, pagal kurias galima apskaičiuoti optimalų autorinių teisių galiojimo laiką. Remiantis šiais skaičiavimais, gaunama, kad autorinės bet kokio kūrinio teisės turėtų veikti tik keturiolika metų. Nuodugniai susipažinti su Pollock’o darbu galima čia.
Dabar veikiantys įstatymai numato daug ilgesnius autorinių teisių galiojimo terminus. JAV autorinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir dar 70 metų po jo mirties. Atitinkamas įstatymas buvo priimtas 1998-ais metais, o iki to laiko autorinių teisių galiojimas truko 50 metų nuo autoriaus mirties ir kūrinys tapdavo visuomenine nuosavybe. Kiek vėliau amerikiečių pavyzdžiu pasekė ir Europos įstatymų leidėjai.
Praeitų metų gale Europoje kilo karštos diskusijos, kai 4000 muzikantų grupė pasiūlė pratęsti autorinių teisių galiojimą iki 95-erių metų po autoriaus mirties. Šį pasiūlymą palaikė 3500 garso įrašų kompanijų ir daugiau, nei 40000 menininkų. Galutinio sprendimo šiuo klausimu Europos komisija dar nepriėmė.