Sekmadienį Turkijoje prasidėjo išankstiniai parlamento rinkimai, kurių tikslas yra įveikti šalyje kilusią krizę – valdančiosios islamiškas šaknis turinčios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) ir pasaulietinių valstybės sluoksnių ginčą dėl būsimo religijos ir pasaulietiškumo vaidmens šioje musulmoniškoje valstybėje.
Nepaisant kaltinimų, jog valdančioji ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) AK partija norinti panaikinti religijos atskyrimą nuo valstybės, visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad AKP gali gauti tiek balsų, kad ateinančius penkerius metus valdys viena, bet viską lems jos gautos daugumos dydis.
Rinkimų apylinkės 32-ose rytinėse šalies provincijose atsidarė 7 val. ryto, o vakarinėje dalyje – 8 val. ryto (ir Lietuvos laiku). Iš viso Turkijoje yra 81 provincija.
Balsavimas baigsis 17 val. Pirmieji neoficialūs rezultatai pasirodys po 21 val. Rinkimų teisę Turkijoje turi apie 43 mln. iš 74 mln. gyventojų.
Populiariausias Turkijos politikas R.T.Erdoganas buvo priverstas atkelti visuotinius rinkimus iš lapkričio mėnesio, kadangi pasaulietiniai šalies sluoksniai, įskaitant armiją, pasipriešino islamui prijaučiančio užsienio reikalų ministro Abdullah Gulo (Abdulos Giulo) išrinkimui naujuoju Turkijos prezidentu.
Šis mėginimas išprovokavo griežtą armijos, beje, nuo 1960 metų nuvertusios keturias vyriausybes, perspėjimą, jog, reikalui esant, įsikiš apginti pasaulietinės santvarkos.
Milijonai pasaulietiškai nusiteikusių turkų išėjo į masines demonstracijas, o pasaulietiškoji opozicija užblokavo prezidento rinkimus parlamente, baimindamasi, kad AKP remiamas prezidentas išplės religijos vaidmenį visose šalies gyvenimo srityse.