Švedijos sostinės Stokholomo pavyzdys rodo, kad egzistuojant glaudžiam bendradarbiavimui tarp miesto ir uosto, galima sėkmingai susitarti dėl tokio sudėtingo projekto, kaip giliavandenio uosto statybos.
Švedų uostininkai, kaip ir jų kolegos iš Lietuvos, yra įsitikinę, kad dėl didėjančio Baltijos jūroje plaukiojančių laivų tonažo jau netolimoje ateityje konkurencingi išliks tik giliavandeniai uostai. Dėl to Stokholmo uostą valdanti šio miesto savivaldybė nusprendė statyti naują giliavandenį uostą už 60 km nuo sostinės nutolusiame Nynashamne.
Teigiama, kad investicijos į šį projektą nemaža dalimi atsipirks pardavus patrauklioje vietoje prie vandens esančią žemę, kurioje dabar veikia iš Stokholmo į naująjį uostą išsikelsiančios kompanijos.
Įsileis užsienio kapitalą
Šių metų kovo pabaigoje Stokholmo miesto taryba suteikė paskutinį „palaiminimą” naujo giliavandenio Norvikudden uosto statyboms Nynashamne. Šio projekto vertė – 1,7 mlrd. Švedijos kronų (578 mln. litų).
Pasak Stohholmo uosto direkcijos plėtros direktoriaus Bjorno Neckmano, būtinybė statyti tokį 50 hektarų užimsiantį uostą, šalia kurio bus sukurta dar 100 ha ploto komercinė teritorija, akivaizdžiai išryškėjo atlikus išsamias studijas. Jos rodo, kad kaip ir visame pasaulyje, Baltijos jūroje sparčiai didėja laivų tonažas.
„Dėl to statomi giliavandeniai uostai Vokietijoje, Suomijoje, kitose šalyse. Norėdami neatsilikti, turime įgyvendinti Norvikudden projektą”, – sako B. Neckmanas.
Numatoma, kad pirmoji naujojo uosto dalis Nynashamne pradės veikti 2011 metais. Beje, jau baigiasi konkursas, kurio metu renkamas naujojo uosto operatorius. Anot B. Neckmano, jau aišku, kad pirmą kartą Švedijos istorijoje juo taps užsienio kompanija – viena didžiausių konteinerių linijų. Operatorius turės įsigyti visą įrangą, nes Stokholmo savivaldybė investuos tik į infrastruktūros sukūrimą.
Pirmaisiais veiklos metais naujajame uoste numatoma perkrauti apie 100 tūkst. TEU (sąlyginių konteinerių). Projektinis Norvikudden pajėgumas – 500 tūkst. TEU per metus.
Naująjį uostą, ties kurio krantinėmis bus maksimalus galimas Baltijos jūroje gylis – 16 metrų, numatoma pradėti statyti jau kitąmet. Numatoma, kad pusė jo terminalų bus pritaikyti ro-ro kroviniams, o kita pusė – konteineriams aptarnauti. Į Nynashamną išsikrautys šiuo metu Stokhlome, Frihamnene, veikianti konteinerių krovos kompanija. Stokholomo savivaldybė, pardavusi atsilaisvinusias teritorijas šalia vandens, numato gauti nemažai pajamų, kurios ženkliai kompensuos investicijas į Norvikudden projektą.
Žinia, Klaipėdos uoste taip pat atlaisvinama žemė komercinės ir gyvenamosios paskirties objektams statyti – vietoje dar veikiančios laivų remonto bendrovės „Laivitė” bus įgyvendinamas projektas „Memelio miestas”. Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Lietuvos susisiekimo ministerijos atstovai ne kartą viešai yra išreiškę apgailestavimą, kad vienintelis Lietuvos uostas yra tik spaudžiamas, bet nenumatoma tolimesnė jo plėtra – Klaipėdos politikai nieko nenori girdėti apie giliavandenio uosto statybas Melnragėje ir garsiai svaidosi pareiškimais.
Nynashamnas neprieštaravo
Statant naują giliavandenį uostą 25 tūkst. gyventojų turinčiame Nynashamne teks užpilti dalį teritorijos, kurioje šiuo metu tyvuliuoja Baltijos jūra. Analogiškai būtų elgiamasi ir Klaipėdoje, jei visgi bus nutarta ties Melnrage statyti giliavandenį uostą.
Pasak B. Neckmano, jokio pasipriešinimo iš Nynashamno valdžios ir gyventojų nebuvo sulaukta. Diskutuojama tik dėl to, kaip pakreipti naują geležinkelio liniją, kad ji kuo mažiau trukdytų gyventojams. Nekelia nepasitenkinimo ir tai, kad tiesiant geležinkelį ir naujus automobilių kelius bus iškirsta dalis miško. Pokalbininkas aiškino, kad tokią situaciją galėjo lemti tai, kad ši teritorija jau seniai buvo numatyta pramonės plėtrai.
Anot Stokholmo uosto direkcijos atstovo, naujasis uostas duos ne tik akivaizdžią ekonominę naudą, bet ir pasitarnaus ekologiniams tikslams. Paskaičiuota, kad Norvikudden pradėjus egzistuoti, Stokholomo regiono keliais per metus važiuos 70 tūkst. mažiau vilkikų.