Pirmojo Alytaus gyventojų Vilmos ir Kęsto Girdvainių šeima prieš mėnesį pasipildė vienuoliktuoju nariu, sūneliu Tadu. Kaip ši daugiavaikė šeima rengiasi Rugsėjo pirmajai, kalbėjomės ir su vyresniaisiais vaikais, ir su jų tėveliais.
Į pirmą klasę eis tik Modestas
„Dar nieko nepirkome. Mokslo metams reikalingomis priemonėmis paprastai apsirūpiname rugpjūčio antroje pusėje. Šiek tiek jaudinamės dėl mokyklą keičiančių vyresniųjų. Dvylikametė Monika, gerais pažymiais baigusi penktą Piliakalnio vidurinės mokyklos klasę, rugsėjo pirmąją atsisės į Jotvingių gimnazijos suolą. Vyriausiasis iš sūnų, vienuolikametis Martynas, – taip pat”,- pasakoja mama Vilma.
Tėvelis Kęstas, pats baigęs Piliakalnio vidurinę mokyklą, sako, kad ši, jo nuomone, labiausiai nuskriausta. Todėl gabesni mokiniai eina į kitas, kuriose veikia daugiau būrelių. Mamos pastebėjimu, jų vaikai linkę prie meno, šokių. Monikai patinka šokti, berniukams – tapyti. Vyresnėlė norėtų mokytis ir Šv. Benedikto vidurinėje mokykloje, bet jai labai nepriimtinos ten dėvimos uniformos.
Dvyniai Ignas ir Julius nuo rugsėjo 1-osios vėl lankys lopšelį-darželį „Nykštukas”, kartu su broliais eis ir keturmetis Simas, trimetis Dominykas. Pirmos klasės slenkstį šį rugsėjį peržengs Modestas.
Namie su pačiais mažiausiais pasilikusiai mamai darbų nepritrūks. Vien kiek skalbinių, batų reikia išdžiovinti!
Būna kirpimo, kuprinių taisymo dienos
Vilma pasakoja, kad rytais anksčiausiai atsikelia patys mažiausieji. Ypač ankstyva – antruosius bebaigianti Kamilė. Vyriausioji dukra, priešingai, – miegalė. Kai tik ši prabunda, prie jos lipte prilimpa mažoji Kamilė. Ji – karinga, kaip ir berniukai. Na, o dvyniai pageidauja visuomet būti kartu.
Kęstas pastebi, kad sūnūs gali susipešti ir dėl dviračio, ir dėl akmenuko, bet užtenka tėčiui tik pasirodyti, ir konfliktas išsisprendžia taikiai. Šeima turi pusryčių, pietų ir vakarienės tradicijas, čia įprasta pietauti visiems drauge. V.Girdvainienės teigimu, per pusvalandį kartais nuskamba keli šimtai žodelyčių „mama”. „Niekada nemaniau, kad tokį būrelį vaikų turėsime”,- teigia 37-erių Vilma, žemaitė nuo Mažeikių. Girdvainiai – vienmečiai. Susituokė būdami 24-erių ir apsigyveno Kęsto tėvų name.
„Kai šeima didelė, turi būti visų galų meistras”,- teigia Kęstas. Kartą per mėnesį būna plaukų kirpimo diena, ir, kol jis visus apkerpa, net mašinėlė įkaista. Būna ir kuprinių taisymo metas, kai tenka tą pačią po tris kartus siūti. „Kartą pasvėrėme penktoko į mokyklą nešamą kuprinę – beveik aštuonis kilogramus svėrė. Kaip jos dirželiai gali išlaikyti tokį svorį?” – stebisi tėtis.
Tėvus vargina pažymų rinkimas
Ar tvarkinga daugiavaikė šeima yra sulaukusi miesto bendruomenės paramos?
„Vieną kartą prieš Kalėdas mus labai pradžiugino broliai rotariai, o kitąmet – Raudonasis Kryžius. Tiesa, kartais sveikinimo atviruką atsiunčia miesto meras Vytautas Kirkliauskas. Žinote, mes nebadaujame, UAB „Kagi”, kur aš dirbu, visuomet laiku moka atlyginimus. Ir drabužių mūsų vaikams netrūksta, tačiau būtume tikrai dėkingi, jei sulauktume pagalbos dabar, prieš mokslo metus. Juk ir į darželį eisiantiems vaikams teks nemažai ugdymo priemonių nupirkti”,- svarsto K.Girdvainis, iki šiol niekada neieškojęs paramos, neblizginęs akių, kaip pats teigia, valdininkų kabinetuose. „Tokia mūsų su žmona natūra, tokia šeimos nuostata – „Mūsų vaikai – mūsų rūpesčiai”,- priduria daugiavaikis tėvas.
Vyresnieji sakė, kad norėtų kompiuterio, erdvesnio automobilio, nes į tėvelio „Opel Ascona”, vykstant paiškylauti prie ežero, kaskart vis sunkiau sutilpti.
„Kiek turėsime pinigų, tiek ir skirsime vaikų pasirengimui mokyklai”,- sako tėvai, kurių veiduose visą mūsų pokalbį švytėjo šypsenos, liejosi optimizmas. Net ir tuomet, kai kalbėjomės apie įvairias pažymas, kurių tėveliai per metus turi surinkti vos ne 200. Dėl vienos pažymos reikia eiti kelis kartus – paprašyti jos, atsiimti ją, priduoti…
„Turbūt nesunku suprasti, kad man nėra kada vaikščioti, reikia šeimai pinigus uždirbti, o šiais, kompiuterizavimo, laikais turiu gaišuotis pažymas rinkdamas”,- sako Kęstas.
Šiemet jo vyresnieji svajojo apie karinę stovyklą. Deja, nepateko. „Tik ranka numojome į tai. Mums, tėveliams, svarbiausia, kad ir mes sveiki, ir mūsų atžalos. Na, jei ligos prikibtų, tada daug sunkiau būtų išsiversti”,- sako gausios šeimos mama.
Aldona Kudzienė
Zitos Stankevičienės nuotr.