Išnuomota neužstatyta žemė – ne kliūtis atkurti į ją nuosavybės teises. Tokią išvadą paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Jis konstatavo, jog laisvas (neužstatytas) žemės sklypas, išnuomotas trečiajam suinteresuotajam asmeniui, nėra priskiriamas valstybės išperkamai žemei.
Anot bylą nagrinėjusios LVAT teisėjų kolegijos, aplinkybė, jog žemės sklypas yra išnuomotas uždarajai akcinei bendrovei, kuri išnuomotame sklype ketina komerciniais tikslais statyti individualius gyvenamuosius namus, negali būti priežastis priskirti tokį žemės sklypą valstybės išperkamai žemei. Toks žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas), jam nėra konkretaus visuomenės poreikio, todėl į šį sklypą pretendentams gali būti atkurtos nuosavybės teisės į žemę natūra.
LVAT teigimu, ar žemė turi būti grąžinama natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detalaus plano buvimas ar jo nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei ir ar žemė laisva. Konstatavus, kad žemės sklypui visuomenės poreikio nėra ir kad jis neužstatytas, savivaldos institucijų priimti sprendimai negali kliudyti vykdyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso.
Teismas tai pat konstatavo, jog „laisva (neužstatyta) žemė” – tai tokia žemė, kurioje nėra atitinkamos paskirties objektų, esančių kliūtimi tokią žemę pripažinti laisva (neužstatyta).