Naujuoju Izraelio prezidentu sekmadienį tapo Nobelio taikos premijos laureatas, 83-ejų etų Shimonas Peresas – laikinai einanti prezidento pareigas Kneseto pirmininkė Dalia Itzik (Dalija Icik) per iškilmingą ceremoniją perdavė jam prezidento įgaliojimus.
Prezidento automobilis, lydimas šešių motociklininkų ir šešių raitelių, įvažiavo į Kneseto teritoriją Jeruzalėje. Sh.Peresas praėjo pro 72 garbės sargybos karių rikiuotę ir padėjo vainiką prie paminklo žuvusiems kareiviams prie įėjimo į Knesetą.
Apie 18 val. 30 min. vietos laiku fanfaros pranešė, kad prasideda prezidento inauguracijos ceremonija. Sh.Peresas prisiekė ištikimai ir atsidavęs tarnauti Tėvynei ir pasirašė atitinkamą deklaraciją.
Po to D.Itzik tarė: „Ilgos tarnybos Izraelio valstybės prezidentui”, ir dalyvaujantys Kneseto deputatai tris kartus choru pakartojo: „Ilgos tarnybos, ilgos tarnybos, ilgos tarnybos”.
Kalbėdamas Sh.Peresas užsiminė apie savo senyvą amžių ir pasakė: „Jeigu tu sveikas ir sveiko proto, argi amžius problema? Aš neskubu numirti. Tačiau ta diena ateis, ir niekas nepavėluos į aną pasaulį. Štai kodėl reikia dirbti ir neleisti tuščiai laiko”.
19 val. 30 min. prasidėjo iškilmingas priėmimas 9-ojo Izraelio prezidento inauguracijos proga, į kurį buvo pakviesta 950 svečių iš viso pasaulio, tarp jų – buvę žymūs politikai, užsienio valstybių ambasadoriai, artistai.
81-erių metų naujojo Izraelio prezidento žmona Sonya Peres (Sonja Peres) dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti prezidento inauguracijos ceremonijoje Knesete ir ją žiūrėjo savo bute Tel Avive per televizorių.
Anksčiau savo sveikinimus Sh.Peresui atsiuntė popiežius Benediktas XVI.
Politinę karjerą padaręs kairiosios Darbo partijos gretose Sh.Peresas gavo Nobelio taikos premiją už dalyvavimą 1993 metais Osle pasirašant Izraelio ir Palestinos išsivadavimo judėjimo vadovo Yassero Arafato (Jasiro Arafato) tarpinį taikos susitarimą.
Susitarimas leido palestiniečiams pradėti kurti savo valdžios institucijas Gazos Ruože ir Vakarų Krante.
2005 metais Sh.Peresas pasitraukė iš Darbo partijos, kad galėtų dalyvauti kuriant centro partiją „Kadima”.
Inauguracijos išvakarėse Sh.Peresas pareiškė: „Izraelis privalo atsisakyti okupuotų teritorijų”. Jis pažadėjo įgyvendinti atskyrimo programos antrąjį etapą ir likviduoti gyvenvietes Vakarų Krante.
Drauge naujasis Izraelio prezidentas pabrėžė: „Tokia daugumos izraeliečių valia, ir aš neslėpsiu savo nuomonės dėl to. Tačiau aš gerbiu mažumos nuomonę ir neketinu jų skriausti. Aš pakeičiau pareigas, bet nepakeičiau savo įsitikinimų”.
Kraštutiniai dešinieji surengė protesto akcijas prieš Sh.Pereso paskyrimą.
Kraštutinės dešiniosios partijos „Žydų nacionalinis frontas” aktyvistai surengė sekmadienį priešais Kneseto pastatą Jeruzalėje protesto akciją prieš Sh.Pereso paskyrimą. Demonstrantai nešė transparantus su užrašais: „Nepamiršime, neatleisime!” ir „Oslo nusikaltėlius reikia teisti!”.
60 metų stažą turintis politikos veteranas Sh.Peresas, premjero pareigas ėjęs 1984-1986 metais ir 1995 metais, į prezidento postą buvo išrinktas praėjusį mėnesį per slapto balsavimo antrąjį ratą, kilus skandalui dėl jo pirmtako Moshe Katzavo (Mošės Kacavo).
M.Katzavas atsistatydino, pripažinęs savo kaltę seksualinio pobūdžio nusikaltimuose savo aparato darbuotojoms. 2000 metais Sh.Peresas pralaimėjo M.Katzavui per prezidento rinkimus.
Izraelio prezidentas yra valstybės vadovas, bet apskritai postas yra ceremoninio pobūdžio. Tačiau jis turi teisę suteikti malonę kaliniams arba sušvelninti bausmę.
Shimonas Peresas (Perskis) gimė 1923 metų rugpjūčio 1 dieną nedideliame Vyšnevo miestelyje (tuometinėje Lenkijoje, dabar – Baltarusijoje), kur gyveno apie du šimtus žydų šeimų.
1931 metais S.Pereso tėvas išvyko gyventi į tuometinę Palestiną. Po dvejų metų jis išsikvietė žmoną ir vaikus. 1933 metų pavasarį motina su Shimonu ir jo jaunesniuoju broliu Gershonu prisijungė prie šeimos tėvo.
Palestinoje Shimonas dirbo kibucuose. Baigė Geulos mokyklą, Ben Šemeno komercijos mokyklą Tel Avive, kur susipažino su savo būsima žmona Sonya. Shimonas jau jaunystėje aktyviai dalyvavo sionistų judėjime.
Tada jis susipažino su politiku ir publicistu, partijos MAPAI, dabartinės Darbo partijos pirmtakės, dvasiniu vadovu Berlu Katzenelsonu (Berlu Kacenelsonu). Netrukus Sh.Peresas įstojo į MAPAI ir 1946 metais dalyvavo kaip šios partijos atstovas 22-ajame Pasaulinės sionistų organizacijos kongrese Bazelyje.
Čia jį pastebėjo Davidas Ben Gurionas, kuris tada buvo ministras pirmininkas. D.Ben Gurionas davė nurodymą pasiųsti 27 metų darbuotoją į JAV vadovauti Gynybos ministerijos atstovybei. Ten dirbdamas Sh.Peresas mokėsi Harvardo universitete.
Sugrįžęs 1952 metais iš JAV Sh.Peresas buvo paskirtas į naujas pareigas – iš pradžių laikinai eiti Gynybos ministerijos generalinio direktoriaus pareigas, vėliau šios ministerijos generaliniu direktoriumi.
Po 1973 metų spalio mėnesio Jom Kipuro karo Sh.Peresas sugrįžo į Gynybos ministeriją, bet dabar jau kaip ministras. 1976 metais, kai Izraelio žurnalistas išaiškino ministro pirmininko Yitzhako Rabino (Icchako Rabino) žmonos dolerines sąskaitas, I.Rabinas paskelbė, kad atsistatydina.
1992 metų rinkimuose Darbo partija iškovojo pergalę. I.Rabino vyriausybėje Sh.Peresas užėmė užsienio reikalų ministro postą. Jam aktyviai dalyvaujant 1993 metais buvo sudaryti susitarimai su palestiniečiai.
Sh.Peresas, kaip ir Y.Rabinas, tapo 1994 metų Nobelio taikos premijos laureatu. 1995 metų lapkritį, po ministro pirmininko Y.Rabino nužudymo S.Peresas ėmė vadovauti kabinetui ir tapo Darbo partijos kandidatu per pirmuosius tiesioginius premjero rinkimus, tačiau juos nedideliu skirtumu pralaimėjo Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui).