Pernai lietuvių padarytas nusikaltimas paskatino Norvegiją imtis iki šiol netaikytų priemonių baudžiant prasikaltusius atvykėlius.
Šalies Aukščiausiasis teismas leido policijai konfiskuoti užsieniečiams priklausančius automobilius, kuriais jie naudojosi nusikaltimo metu. Įrodžius teisiamojo kaltę, automobilio šis netenka visam laikui.
Kriminalinėje veikloje naudotas automobilis nuo šiol Norvegijoje laikomas nusikaltimo įrankiu. Toks Aukščiausiojo teismo išaiškinimas sukūrė precedentą visoms panašaus pobūdžio byloms. Dabar bet kurios instancijos teismas šioje Skandinavijos šalyje galės naudotis naująja praktika.
Konfiskacija teisėta
2006 metais nedidelio Norvegijos miesto Larviko apylinkės teismas nuteisė du vagyste kaltinamus Lietuvos piliečius ir nusprendė konfiskuoti jiems priklausantį automobilį, kuriuo buvo vežami pasisavinti daiktai. Nuteistieji dėl tokios teismo nutarties kreipėsi į aukštesnės instancijos teismus. Agderio apygardos teismas apeliaciją atmetė, o Aukščiausiasis teismas šių metų gegužę išaiškino, kad automobilis atimtas teisėtai.
Didžiojoje Britanijoje registruotu dešimties metų senumo automobiliu „VW Passat” važiavę lietuviai buvo sustabdyti per eilinį policijos patikrinimą pramoniniame miestelyje Kongsberge, pietinėje šalies dalyje. Pareigūnai automobilyje aptiko vogtų daiktų, kurių bendra vertė siekė 130 tūkst. Norvegijos kronų (beveik 57 tūkst. litų). Tarp jų buvo ir trys motorinių valčių varikliai – bene geidžiamiausias nusikaltėlių grobis pastaruoju metu.
Skaudi bausmė
„Norėtume, kad visi lietuviai žinotų, kokios pasekmės laukia nusikalstama veikla mūsų šalyje besiverčiančių asmenų”, – susitikime su LŽ sakė Norvegijos ambasados pirmoji sekretorė Dorthe Bakke. Ji teigė, kad nuostatos dėl konfiskavimo Norvegijos įstatymuose egzistavo jau seniai, tačiau iki šiol į jas nebuvo atsižvelgiama. Aukščiausiasis teismas pavasarį jas pritaikė šių dienų kriminogeninei stuacijai.
Šiaurės šalių atstovybių Policijos ryšių pareigūnas Jan-Anders Jonsson patvirtino, kad anksčiau Norvegijos policija areštuodavo nusikaltimo metu naudotus daiktus, įrankius ir automobilius. „Tačiau vėliau jie būdavo grąžinami nuteistojo giminaičiams ar draugams Lietuvoje”, – sakė J.A.Jonssonas. Pasak pareigūno, visose Šiaurės šalyse laikytasi tokios tvarkos. Jei nusikaltimo padaryta žala neviršydavo automobilio vertės, jis būdavo grąžinamas savininkui. Tačiau atsižvelgdami į itin pablogėjusią kriminogeninę padėtį Norvegijos teisėsaugininkai pirmieji Šiaurės šalyse ėmėsi naujų drausminimo priemonių. Nuo šiol nusikaltėlių daiktai konfiskuojami visam laikui, neatsižvelgiant į padarytus nuostolius. „Jei būsi nuteistas, visam laikui prarasi savo automobilį”, – prevencinę įstatymo pataisų esmę paaiškino pareigūnas. Pasak Norvegijos ambasados atstovų, ši pataisa bus taikoma tiek atvykėliams, tiek ir Norvegijos piliečiams, jei jų kaltė bus įrodyta.
Nebuvo informuoti
Lietuvos ambasados Norvegijos Karalystėje antroji sekretorė Laura Dilytė-Butkienė sakė nieko negirdėjusi apie naująjį Aukščiausiojo teismo išaiškinimą. „Mes nebuvome informuoti apie tai”, – teigė L.Dilytė-Butkienė. Pasak jos, lietuviai dažnai kreipdavosi į ambasadą norėdami susigrąžinti areštuotus automobilius. „Nemokėdami norvegų kalbos, jie prašydavo surasti automobilį, išsiaiškinti jo buvimo vietą, susigrąžinimo sąlygas. Buvo atvejų, kai į mus kreipėsi ir policija, prašydama surasti automobilio savininką”, – sakė L.Dilytė-Butkienė.
Renkasi Norvegiją
Paklaustas, kodėl Švedijoje, lyginant su vakarine jos kaimyne, lietuviai nusikalsta rečiau, Policijos ryšių pareigūnas J.A.Jonssonas teigė, kad šioje šalyje apsistojusių mūsų kraštiečių skaičius nėra didelis. Pasak jo, prieš keletą metų Norvegijoje labai trūko darbo jėgos. Todėl po Europos Sąjungos plėtros šalis sulaukė gausybės atvykėlių. „Galimybė dirbti ir geresnis uždarbis viliojo ne tik Baltijos šalių ar Centrinės Europos gyventojus. Į Norvegiją išvyko daug Švedijos, Vokietijos piliečių”, – tvirtino J.A.Jonssonas. Anot pareigūno, Didžiosios Britanijos, Airijos, Ispanijos pavyzdys rodo, kad kalbos barjeras skatina atvykėlius rinktis jų tautiečių iki tol gausiau apgyventas šalis. „Įkandin darbo ieškančių kraštiečių vyksta ir neteisėtai užsidirbti ketinantys asmenys”, – teigė J.A.Jonssonas. Jis apgailestavo, kad palyginti nedidelė grupė nusikaltėlių teršia sąžiningai ir dorai Norvegijoje dirbančių Lietuvos piliečių vardą.
Pribloškianti statistika
Pasak J.A.Jonssono, šiuo metu nusikaltimų skaičiumi lietuvius lenkia tik šalies gyventojai norvegai. „Vien per penkis pirmuosius šių metų mėnesius areštuota ir nuteista 70 Lietuvos piliečių”, – sakė pareigūnas. Norvegijos ambasados pirmosios sekretorės D.Bakke duomenimis, 2005 metais nusikaltimais apkaltinti 179 lietuviai. Tačiau Norvegijos Kriminalinių nusikaltimų tyrimų biuro pateikta statistika byloja apie gerokai didesnius skaičius: 2005 metais kaltinimai pateikti 549 Lietuvos piliečiams, 615-oje bylų jie pripažinti kaltais. Biuro atstovai tikino, kad neužregistruotų nusikaltimų skaičius esąs žymiai didesnis.
L.Dilytė-Butkienė pateikė Lietuvos ambasados Norvegijos Karalystėje turimus duomenis. „2006 metais užregistruota 2350 bylų, kuriose minimi lietuviai. Nuo 2002-ųjų šis skaičius išaugo 112 procentų. Paskaičiuokit, kiek nusikaltimų mūsų piliečiai vidutiniškai padaro per dieną”, – siūlė L.Dilytė-Butkienė.
Stabdyk – lietuvis
Po Europos Sąjungos plėtros 2004 gegužę kartu su pigia darbo jėga į Norvegiją plūstelėjo nusikaltėlių banga iš Baltijos šalių ir Centrinės Europos. Iki tol rami ir saugi Skandinavijos šalis lietuvių atvykėliams tapo ne tik geresnio uždarbio, bet ir neteisėto pasipelnymo šaltiniu. Mūsų piliečiai ilgai netruko pagarsėti vagystėmis iš automobilių, butų bei parduotuvių, o norvegų dienraščiai suskubo perspėti saviškius – „pamatę lietuvį skambinkite į policiją”. Žodis „lietuvis” tapo „vagies” sinonimu ir policija gatvėse ėmė stabdyti visus automobilius su lietuviškais valstybiniais registracijos numeriais. Nors legaliai Norvegijoje gyvenantys ir dirbantys atvykėliai iš Lietuvos piktinosi tokiais kaltinimais, lietuvių įvaizdį griovė vis dažnėjantys nusikaltimai: prekyba narkotikais ir žmonėmis, prostitucija, ginkluoti apiplėšimai.
„Rytų Europos mafija išsikovojo tvirtas pozicijas”, – praėjusių metų viduryje buvo priverstas pripažinti vyriausiasis Kriminalinių tyrimų departamento inspektorius Ole Petteris Ekhaugenas. Kriminogeninei šalies būklei prastėjant Norvegijoje buvo pasigirdę siūlymų nuteistuosius užsieniečius kalinti šalyse, iš kurių jie atvyko. Baimintasi, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nusikaltėliai pramoks norvegų kalbos ir, išėję iš kalėjimo, dar labiau sustiprins ryšius su vietiniais kriminalinio pasaulio atstovais.
2006 metų rugsėjį Norvegijoje su 6 kilogramais metamfetamino buvo sulaikyti du Alytaus apskrities gyventojai. Šių sintetinių narkotikų kelias iš Lietuvos driekėsi per Švediją, o nusikaltime dalyvavo keli Norvegijos piliečiai ir išeiviai iš kitų šalių.
Šį birželį buvo skelbta, kad Norvegijos policija išardė vagystes organizuojančių asmenų tinklą. Šalia sostinės Oslo esančiame Tonsbergo mieste sulaikyta 9 lietuvių grupė, įtariama vogusi motorinių valčių variklius ir ketinusi juos parduoti Rytų Europoje. Manoma, kad keturi iš jų vogė, o kiti bendrininkai parūpindavo transportą.