Vasaros potvynis Kuršių marioms ir jūros priekrantei gali būti ne mažiau žalingas nei išsiliejusios srutos ar cheminė medžiaga.
Jūrinių tyrimų centro direktorius Algirdas Stankevičius tikino, kad skirtumas tik toks, kad, atsitikus ekologinei nelaimei ir į upę ar kitą vandens telkinį patekus dideliam kiekiui cheminių medžiagų, staiga krenta žuvys, o vidurvasario liūčių sukelti procesai yra lėtesni.
Po gausaus vasaros lietaus ir jį lydinčio potvynio, koks užklupo praėjusį savaitgalį, Jūrinių tyrimų centro darbuotojai atidžiai seka mariose ir jūros priekrantėje vykstančius ne visada matomus procesus. Iš laukų, daržų, pasėlių po liūčių upeliukais tekėjęs vanduo plukdo ir trąšas, ir įvarius kitus teršalus.
Toks cheminių ir organinių trąšų prisotintas vanduo pateko į upes, pasiekė Kuršių marias ir jūrą.
Vanduo dėl vėjo ilgesnį laiką lieka mariose, jo nešmenys su trąšų likučiais nusėda ant dugno. Kadangi liepa dar tik įpusėjo, tikėtina jog bus ir saulėtų, karštų dienų. Tada ir pradės ryškėti vasaros potvynių pasekmės. Trąšų prisotintos Kuršių marios pakaitinus saulutei pasidengs žydinčiais dumbliais. Jų intensyvus „žydėjimas” gali sukelti ypač nepageidaujamą procesą – deguonies badą, kai pradeda kristi žuvys.
Dėl įvairių priežasčių ir nežydint dumbliams šiemet negyvos žuvys pavasarį jau buvo nuklojusios marių pakrantę ties Kuršių nerija.
Vasaros liūtį lydėjusi audra pajūriui didesnių nelaimių neatnešė.
Tik mariose pakilęs vanduo keliais centimetrais buvo apsėmęs 50 metrų kelio į Nidą ruožą, vėjas išvertė medį.
Žemyninėje pajūrio dalyje, išskyrus užkopėje kai kuriose vietose susidariusius vandens mažus ežerėlius, neturinčius kur nutekėti, lietus ir vėtra pliažams pastebimos įtakos neturėjo.