Dėl briedžio agonijos kaltų neatsiranda

Savaigalį nuo Herkaus Manto gatvės viaduko į važiuojamąją kelio dalį nušokusio briedžio agoniją klaipėdiečiai stebėjo net tris valandas, ir nors buvo tokių, kurie siūlėsi padėti, pareigūnai tai daryti draudė.

Aplink nepagydomai susižalojusį žvėrį zujo ne tik žiopliai, bet ir atsakingosios tarnybos – policija, aplinkosaugininkai, medžiotojai, „Nuaro” darbuotojai. Kol nusikamavęs žvėris plūdo krauju, visi ilgai svarstė – ką daryti, šauti į briedį ar ne.

Įdomiausia, kad po to, kai „Vakarų ekspresas” vakar paviešino bei iliustravo šią šiurpią situaciją, daugelis, kaip dažniausiai ir būna, puolė kaltinti žurnalistus. Tuo metu nė vienas iš ilgą laiką jokių priemonių nesugebėjusių imtis specialistų savo bejėgiškumo nepripažįsta ir kaltę verčia vienas kitam.

Kalčiausi žurnalistai?

Toks neryžtingumas ir abejingumas gyvūno skausmui atvėrė problemą – tarnybos arba nepasiruošusios ekstremalioms situacijoms, arba briedžio nelaimė pasirodė per menka, kad ją reikėtų spręsti kuo skubiau.

Daug kandžių replikų paleista ir „Vakarų ekspreso” adresu po to, kai pirmadienio numeryje buvo išspausdinta į bėdą patekusio gyvūno nuotrauka. Žiaurumu kaltinami žurnalistai norėtų priminti, kad kraupiais vaizdais skaitytojams nebūtų tekę baisėtis, jeigu visi įvykio vietoje susirinkę specialistai būtų laiku atlikę savo darbą.

Dienraščiui pabandžius išsiaiškinti, kodėl net tris valandas niekas nesiėmė jokių žingsnių, paaiškėjo, kaip paprastai ir būna panašiais atvejais, kad kaltų nėra. Tarnybos teisino savo neveiklumą kaltindamos viena kitą.

Policija aptvėrė įvykio vietą

Klaipėdos VPK atstovas spaudai Albinas Strumyla įsitikinęs, kad ne policijos pareigūnai turėtų prisiimti atsakomybę dėl gyvūno kančių.

Anot jo, policininkai padarė tai, ką jiems ir priklausė atlikti – iškviesti į įvykio vietą, jie aptvėrė teritoriją ir ją saugojo.

„Mes paskambinome „Nuarui”, iškvietėme aplinkosaugininkus. Kiek žinau, jie lakstė prie gatvės ir nežinojo, ką daryti. Sunku pasakyti, kodėl nė vienas nesiėmė veiksmų. Jei žmogus ten būtų gulėjęs, tiek ilgai jam tikrai nebūtų reikėję kankintis”, – aiškino A. Strumyla.

Neleido šauti

Gyvūnų globos tarnybos „Nuaras” darbuotojai dėstė kitą versiją. Anot jų, apie briedį, kuris nušoko nuo viaduko 9 valandą ryto, jiems buvo pranešta tik 11 valandą. Iškart po policininkų skambučio tarnyba skubėjusi į įvykio vietą pasiruošusi su savimi išsivežti gyvūno kūną – esą policijos pareigūnai buvo patys pasiruošę briedį nušauti.

Po keliolikos minučių paaiškėjo, kad kenčiančio žvėries nušauti negalima.

„Nuaro” darbuotojas Tomas Ščeponavičius – vienintelis, kuris uostamiestyje turi leidimą naudotis nuotolinio migdymo šautuvu, dienraščiui aiškino, kad sekmadienį turėjęs poilsio dieną. Nepaisant to, jis jau 10 valandą žinojęs apie nelaimę ir kartu su bendradarbiu važiavęs viaduko link.

„Kai tik nuvažiavau su šautuvu, buvau pasiruošęs jį panaudoti, bet policijos pareigūnai neleido. Iškvietė medžiotojus, aplinkos apsaugos Klaipėdos miesto agentūros vedėją. Stovėjau gal valandą, o gal ir daugiau – laukiau, nes nedavė leidimo šauti”, – tikino T. Ščeponavičius.

Anot jo, „Nuarui” nebuvo leista dirbti savo darbo. Nuotolinio migdymo ginklu T. Ščeponavičiui tenka dažnai naudotis, tačiau su policijos draudimu esą jis susidūręs tik šį kartą.

Miestas – ne medžioklės plotai

Dar kitaip apie klaipėdiečius sukrėtusią situaciją kalbėjo aplinkosaugininkai. Šie neveiklumu ir nepasiruošimu panašiems įvykiams kaltino gyvūnų globos tarnybą „Nuaras”.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjas Romualdas Dužinas, pats stebėjęs briedžio agoniją, tikino, kad „vieta, kurioje įvyko nelaimė – miesto Savivaldybės teritorija”, tad jis neleidęs medžiotojams panaudoti ginklų. „Žinia, mieste šaudyti negalima, ši zona – ne medžioklės plotas”, – aiškino R. Dužinas.

Anot jo, būtent dėl to nebuvo galima beviltiškai susižeidusio briedžio nušauti – šalia buvo daug smalsuolių, juos galėjo netyčia užkliudyti.

„Ilgai laukėme „Nuaro” vyrų su specialiu šautuvu. Manau, kad jie sureagavo neoperatyviai. Be to, keista, kad tik vienas žmogus turi leidimą juo naudotis. Ne mano kompetencija spręsti tokius klausimus ir svarstyti, kodėl taip atsitiko”, – teisinosi R. Dužinas.

Anot jo, „įvyko taip, kaip įvyko”, o jokios patvirtintos tvarkos, kaip elgtis tokiais atvejais tiesiog nėra.

Vaida Jutkonė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.