Sparčiai besivystančioje Baltijos valstybėje Estijoje fiksuojamas vienas didžiausių atotrūkių tarp didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančių gyventojų Europos Sąjungoje (ES), tačiau Lietuvoje šis atotrūkis – dar didesnis, sakoma Estijos statistikos biuro išplatintoje ataskaitoje, praneša „EUbusiness”.
Estijos statistikos agentūra tyrė 2004 metų situaciją. Būtent tais metais Estija ir dar septynios buvusios komunistinės šalys prisijungė prie ES.
Nepaisant milžiniško ūkio augimo, nedidelio nedarbo bei augančios gerovės, 2004 metais 20 proc. turtingiausių estų pajamos buvo 5,9 karto didesnės nei 20 proc. vargingiausiai gyvenusių estų, rodo tyrimas.
Gyventojų socialinė nelygybė buvo didesnė tik Lietuvoje, kur šis rodiklis siekė 6,9 karto, Latvijoje (6,7 karto), Lenkijoje (6,6 karto) ir Portugalijoje (8,2 karto). Pastaroji valstybė prie bloko prisijungė dar 1986 metais.
Agentūros socialinės statistikos departamento atstovės Mari Tomsės (Mari Toomse) teigimu, tyrimo tikslas buvo „priminti vyriausybei, jog, nepaisant spartaus ekonomikos augimo Estijoje, socialinė nelygybė išlieka, ir vyriausybė turi skirti dėmesio ir imtis veiksmų šiai problemai spręsti”.
Visose 25 ES šalyse narėse 20 proc. turtingiausių žmonių buvo vidutiniškai 4,9 karto labiau pasiturintys nei 20 proc. vargingiausių gyventojų, rodo tyrimas.
Pasak Estijos statistikos departamento, socialinė nelygybė 2004 metais buvo mažiausia Švedijoje, kurioje rodiklis siekė 3,3 karto.
Iš aštuonių ES naujokių Slovėnijoje pajamų nelygybė mažiausia – 3,4 karto, Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje – atitinkamai 3,7, 3,9 ir 4,0 karto.