Šią vasarą kai kurių Šiaulių apskrities kaimų ir kai kurių priemiesčių vietovių gyventojai nesulaukia pašto, jų nepasiekia spauda, laiškai ir sąskaitos – trūksta laiškanešių. Ateityje nedideli kaimai, kuriuose sunyko mokyklos, ambulatorijos ir kultūros namai, nebeturės ir savo pašto. Jį pakeis kilnojamasis paštas, o kai kurios pašto paslaugos brangs, rašo „Šiaulių kraštas”.
Eiliniai darbuotojai kalba apie Lietuvos pašto privatizavimą, prieš tai siekiant jį nustekenti, tuo tarpu vadovai nusiteikę optimistiškai.
Šiaulių apskrities centrinio pašto skyriaus direktoriaus Petro Veignerio teigimu, šiuo metu katastrofiškai trūksta laiškanešių. Žmonės išvažiuoja į užsienį arba renkasi geriau apmokamą darbą, nes paštas gali pasiūlyti tiktai apie 1000 litų algą. Ši problema ypač paaštrėja vasarą. Rezervo nėra.
„Staiga palikome ant ledo, bet intensyviai ieškome darbuotojų”, – sakė direktorius, kuris pripažino, kad finansinė pašto situacija yra sudėtinga, paštas dirba nuostolingai. Anot direktoriaus, darbuotojų atlyginimai artėja prie keliamo minimumo.
Gyventojų nepasiekiantis paštas – ne vienintelė kaimuose ir mažuose miesteliuose gyvenančių žmonių problema. P. Veigneris užsiminė, kad ateityje mažose gyvenvietėse pašto visai nebeliks – nepelningai dirbančius pašto skyrius ketinama uždaryti. Vietoj jų veiks kilnojamasis paštas, tai yra specialūs automobiliai, kurie užsuks į kaimą, kaip dabar planuojama, pusvalandžiui.
Šį rudenį kilnojamąjį paštą numatyta pradėti diegti Radviliškio rajone.
Tuo tarpu Šiaulių apskrities rajonų paštininkai neįsivaizduoja kaimo be pašto, kuris čia buvo nuo neatmenamų laikų.
„Pagyvenusiems žmonėms iškils daug problemų, jie labai nukentės. Pavyzdžiui, skambina iš tokių Mažaičių, klausia, kur kreiptis dėl laikraščio prenumeratos, kitų pašto paslaugų? Senukai mokesčius kur mokės? O kaip bus su registruotais laiškais, kas ieškos po vienkiemius tų žmonių? Korespondencija klaidžios arba užsigulės. Prie autobuso teks stovėti eilėje ir per kaitrą, ir per lietų, ant gatvės. Pagaliau ar kiekvienas su lazdele į jį pajėgs įlipti? Man atrodo, kad ne žmonių gerovei tos permainos”, – prognozavo Radviliškio rajono Aukštelkų kaimo pašto viršininkė ir laiškininkė Virginija Stalioraitienė.
Kalbinti paštininkai neslėpė: darbo sąlygos sudėtingos, mieste už nedidelį atlyginimą tenka dirbti po trylika valandų, žiemą – nešildomose patalpose.
Buvusi valstybės įmonė Lietuvos paštas nuo 2006 metų sausio 3 dienos pradėjo dirbti kaip akcinė bendrovė Lietuvos paštas, kurios 100 procentų akcijų valdo valstybė.
Lietuvos pašto ryšiams su visuomene viršininkė Gintarė Rimkuvienė paneigė, kad paštą ruošiamasi privatizuoti. G. Rimkuvienės teigimu, pirmojo ketvirčio pašto veiklos rezultatai yra džiuginantys. Šiais metais planuojamos didžiulės investicijos – jos didės dvigubai ir sieks apie 20 milijonų litų.
Jos teigimu, gyventojai neturėtų baimintis dėl universaliųjų pašto paslaugų teikimo, be pašto paslaugų jie tikrai neliks. Paštų tinklas pamažu optimizuojamas, steigiami kilnojamieji paštai (šiuo metu šalyje veikia 8), organizuojama daugiau apylinkių, kuriose pašto siuntos pristatomos automobiliais.
Šiais metais planuojama įsteigti dar du naujus kilnojamuosius paštus Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse.
Ji patvirtino, kad kai kurios pašto paslaugos brangs.
Ateityje paštų skyrius mažuose kaimuose ir miesteliuose, čia buvusius nuo neatmenamų laikų, pakeis kilnojamasis paštas, kuris į kaimą atvyks pagal grafiką.