Dėl atominės elektrinės įstatymo Seimas ketina balsuoti ne antradienį, kaip buvo numatyta, o ketvirtadienį.
„Jau praeitą savaitę Seimo seniūnų sueigoje buvo apsispręsta tai atidėti, mat yra labai daug pataisų”, – sako seniūnų sueigos narė Irena Degutienė.
Pasak jos, Ekonomikos komitetas nespėjo įvertinti visų pataisų anksčiau, tad darys tai trečiadienį.
Tėvynės sąjungos narys Rytas Kupčinskas siūlė Atominės elektrinės įstatymą priimti referendumu.
Tačiau Ekonomikos komiteto projekte jau numatyta, jog Lietuvai nuosavybės teise turi priklausyti akcijų paketas, sudarantis daugiau kaip 1/2 nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų nacionalinio investuotojo visuotiniame akcininkų susirinkime.
Birželio 19 d. Seimas po svarstymo pritarė Atominės elektrinės įstatymo projektui.
Ignalinos AE įstatymo projekte numatyta, kad Lietuva valdys 34 proc. naujos jėgainės akcijų, o Latvijos, Estijos ir Lenkijos partneriai – po 22 proc. Už jos statybą bus atsakingas nacionalinis investuotojas, kuris bus steigiamas valstybės valdomos „Lietuvos energijos” pagrindu įtraukiant valstybės valdomus „Rytų skirstomuosius tinklus” (RST) bei privačią skirstomųjų tinklų bendrovę VST.
Numatoma, kad valstybė valdys ne mažiau kaip 51 proc. nacionalinio energetikos investuotojo akcijų.
Planuojama pastatyti du atominės elektrinės reaktorius, kurių kiekvieno galingumas sieks iki 1600 megavatų. Tikimasi, kad nauja AE pradės veikti 2015 metais.
Lietuva su 34 proc. AE akcijų dalimi privalės užtikrinti 7,5 mlrd. litų investicijas į jėgainės statybą. Viso projekto vertė gali siekti 22 mlrd. litų.
Pirmojo reaktoriaus projektavimo ir statybos laikotarpis – 2009-2015, antrojo – 2012-2018 metai. Su AE statyba siejami ir elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektai – jų statybos vertė Lietuvai siekia 1 mlrd. litų, numatyta statybos pradžia – 2009 metai, pabaiga – 2012 metai.
Ūkio ministerijos sekretorius Artūras Dainius teigia, jog gali būti, kad viešųjų Ignalinos atominės elektrinės pirkimų konkursus laimi tas pats tiekėjas tik dėl to, jog paprasčiausiai nėra kito pasirinkimo.
Triukšmas dėl atominės elektrinės viešųjų pirkimų skaidrumo kilo po dienraščio „Respublika” publikacijos. Joje teigiama, kad Ignalinos atominės elektrinės viešųjų pirkimų konkursai vyksta už uždarų durų, o juos laimi vienintelis, Rusijos saugumo tarnyboms palankus, tiekėjas.
„Atominėje elektrinėje naudojama labai specifinė įranga, todėl daugeliu atvejų didelio pasirinkimo nėra”, – sakė A. Dainius.
Pasak jo, teiginiai, kad perkami įrengimai iš Rusijos karo pramonės korpuso, taip pat nėra visiškai tikslūs. „Pasakysiu vieną labai paprastą faktą. Ignalinos elektrinė taip pat priklausė vadinamajam kariniam kompleksui, todėl tos sąsajos ir tęsiasi”, – teigė ministerijos sekretorius.
„Respublika” taip pat rašo, jog Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia galimybę valstybės įmonei pirkti norimas prekes neskelbiamų derybų būdu. Taip tiekėjui ir tarpininkui sudaroma galimybė užsiprašyti pasakiškų sumų.
Premjeras Gediminas Kirkilas ūkio ministrui Vytui Navickui pavedė išsiaiškinti, ar trečiadienį dienraštyje „Respublika” paskelbtas straipsnis apie tai, kad Ignalinos atominės elektrinės viešųjų pirkimų sandoriai atliekami pažeidžiant įstatymus, atitinka tikrovę.
Pasak A. Dainiaus, artimiausiu metu ūkio ministras V. Navickas pasirašys įsakymą, kuriuo ministerijoje bus sudaryta komisija šiems įtarimams ištirti. Manoma, kad tyrimas gali trukti nuo poros savaičių iki mėnesio.
Premjeras taip pat nurodė Vyriausybės kancleriui išsiaiškinti, kokius faktus apie šiuos sandorius gali pateikti Viešųjų pirkimų tarnyba, ar tikrai konkursai rengiami ne pagal galiojančius įstatymus, o už jų stovi Rusijos įmonės.
Tyrimą dėl galimos korupcijos Ignalinos atominėje elektrinėje po Viešųjų pirkimų tarnybos kreipimosi pradėjo ir Generalinė prokuratūra.