Stebuklo iš reformos tikėtis neverta. Teisūs ir tie, kas sako, kad finansavimo reforma – tik nedidelė dalis studijų reformos. Tačiau reikalus pakreipti į gera galima tikėtis tik sutvarkius finansus.
Kad Lietuvai reikia geresnio aukštojo mokslo, abejojančių beveik nėra. Kai prieinama prie siūlymų dalies, sutarimo lieka daug mažiau.
Vieniems aukštosios studijos tai paslauga, kurią studentui suteikia aukštoji mokykla. Kiti tokiu apibūdinimu labai piktinasi, teigdami, kad juo aukštasis mokslas suvulgarinamas.
Tačiau kas yra studijos, jei ne paslauga, išgirsti kol kas neteko.
Kiekvienai aukštajai mokyklai turėtų būti garbė suteikti gerą paslaugą studentui.
Tam, kad dėstytojai galėtų ir būtų suinteresuoti gerai atlikti savo darbą, už jį turi būti gerai atlyginama. Ir atvirkščiai – blogas darbas, plagiavimas ar mokslo imitavimas turi pagaliau pradėti reikšti, kad aukštojoje mokykloje tokiam ne vieta.
Kad tai atsitiktų, reikia, kad aukštųjų mokyklų vadovybė būtų irgi tiesiogiai priklausoma ne nuo ministerijos, vertinimo centro ar gerų pažinčių ir landumo, o nuo to, kaip galiausiai jų pasamdytus dėstytojus ir jų darbą įvertina studentai, kokią žinią apie atitinkamas studijas paskleidžia kitiems, būsimiems studentams ir dabartiniams studentams.
Norint, kad atsitiktų būtent taip, būtina užtikrinti, kad išgyventi ir klestėti galėtų tos aukštosios mokyklos, kurios geriausiai tarnauja studentams, teikia jiems geriausias paslaugas.
Lozungais čia nedaug tepasieksi, būtina užtikrinti, kad nuo studento apsisprendimo priklausytų ir finansai. Tai nereiškia, kad studentas būtinai turi būti paliktas vienas su savo šeima prieš didėjančią aukštojo mokslo kainą. Priešingai, valstybės parama kiekvienam studentui, valstybės išskirtinės stipendijos gabiausiems studentams, valstybės išskirtinės stipendijos socialiai remtiniems studentams, valstybės garantuojamos paskolos, valstybinis projektinis mokslo finansavimas – visa tai įrankiai.
Nesvarbu kieno bus pinigai, tačiau jei tai pinigai už studijas, svarbu, kad studentas pasirinktų, kokiai aukštajai mokyklai jie atiteks.
Šiandien aukštasis mokslas gyvena kreivų veidrodžių ir apsimestinių pasiekimų karalystėje.
Galiausiai visiškai supainiota motyvacija, kodėl jaunuolis ar jaunuolė studijuoja arba nestudijuoja, studijuoja aukštojoje ar profesinėje mokykloje, dieninėse, vakarinėse ar neakivaizdinėse studijose.