Dveinas Čepmenas, pravarde Šuo, – tikras žmonių medžiotojas. Su pistoletu ir antrankiais. Jis tai daro dėl pinigų. Ir daro labai gerai. Galbūt geriausiai pasaulyje
Pažadas: šokti ant kapo
– Hy pistolas? Tienen pistolas? – Meksikiečių policininkai apsupa „Ševroletą”, staigiai atidaro duris ir šautuvų vamzdžius nukreipia į keleivius.
– No pistolas! No pistolas! – nuo užpakalinės sėdynės šaukia stambus, grėsmingo veido gringo. Tai – Šuo. Jis mūvi kaubojiškais batais, vilki juodais džinsais ir odine striuke. Du kareiviai ištempia jį iš automobilio.
– Mes – amerikiečiai, – bando aiškinti Šuo. – Mes tik ką sučiupome…
– Tylėk! – angliškai sukriokia vienas kareivis. – Veidu žemyn!
Keli Šuns komandos nariai krenta ant žemės. Svarbiausia, jog Šuo nemato, kas vyksta su jo belaisviu.
„Dieve, neleisk pabėgti tam mėšlo gabalui, – meldžiasi Šuo. – Štai jis!” Kai vyrus stūmė į policijos furgoną, greta nukrito vyras su nedidele barzdele ir antrankiais.
Iki meksikiečių miesto Puerto-Valarto kalėjimo – netoli. Sulaikytuosius registruoja po vieną. Belaisvis su ožio barzdele švokščia ispaniškai: „Aš esu Endriu Stiuartas Lasteris”. Vyrus nuveda į kamerą. Šuo įsitaiso prie grotuotų durų ir sustingsta. Tą patį vakarą policininkai iš kalėjimo E.S.Lasterį išveža. Vedamas pro Šuns kamerą jis pripuola prie grotų ir spjauna į veidą. Šuo išsisuka. „Aš šoksiu ant tavo kapo, šunsnuki!” – sušvokščia Endriu. Šuo šypsosi.
Daugiau nei 6000 areštų
Penkiasdešimtmetis Dveinas Čepmenas Šuo sako, kad jis – žinomiausias žmonių medžiotojas. Jo sąskaitoje – daugiau nei 6000 areštų. Jo kolegos, agentai, kurie gaudo nuo teisėtvarkos besislapstančius nusikaltėlius, Šunį vertina skirtingai. Tačiau Šuo – išties garsiausias žmonių medžiotojas.
Jo gyvenimas prieštaringas kaip ir jo darbas: kalėjo už žmogžudystę, tikintis krikščionis, keturis kartus išsiskyręs, 12 vaikų tėvas, buvęs baikeris, turintis 18 teistumų. Įspūdingi raumenys, batai su kulnais bei vešli šukuosena jį aukština 6 centimetrais. Išvaizda, kelianti pagarbą.
„Nusikaltėlius gaudo dviejų tipų žmonės, – sako su Šuniu dirbęs Zekė Ungeris. – Naujo tipo klerkus primenantys agentai ir senosios mokyklos vyrukai, kurie žino, kaip mąsto ir ką daro nusikaltėlis. Šuo – pastarasis. Jo žvaigždžių valanda – Endriu Lasterio sulaikymas”.
Pabėgimas
2000 metų liepos 18 dieną Kalifornijos Ventūros grafystės šerifai sulaikė 36 metų vyrą. Raumeningas, įdegęs iki juodumo vyras negalėjo patikėti: jį sulaikė?! Jį, milijonierių, kosmetikos karaliaus Makso Faktoro proproanūkį?!
Išvakarėse į policiją kreipėsi jauna moteris, kuri, vos susipažinusi su Endriu Lasteriu, sutiko važiuoti į jo namelį paplūdimyje. Prabudusi ryte ji suprato, kad ją žiauriai išprievartavo. Tačiau ji nieko negalėjo prisiminti: matyt, Lasteris kažką įmaišė į kokteilį.
Apieška Lasterio namuose policininkus nustebino: rastose vaizdo kasetėse buvo nufilmuoti kadrai, kaip E.S.Lasteris tyčiojasi iš apsvaigintų moterų. Prokuratūra rado dar dvi parodymus sutikusias duoti merginas. Tačiau Lasterio advokatai sugebėjo teismo sprendimą „tempti” pusantrų metų, o Lasterį išleisti namų areštui – su elektroniniu paieškos davikliu ant kojos. Endriu pats sumokėjo milijono dolerių užstatą.
2002 metų sausio 3 dieną prasidėjo teismo procesas, o elektroninis daviklis užfiksavo, kad E.S.Lasteris namie nenakvojo: teisiamasis susirinko brangius daiktus, šiltus drabužius ir pabėgo su šuniu.
Teismo procesą nutarė baigti: Lasteriui buvo inkriminuoti 86 nusikalstami epizodai ir jį nuteisė 124 metams nelaisvės.
Šuo nesirengė gaudyti Lasterio, tačiau per vieną vakarėlį prie jo priėjo žinomas reperis LL Cool J: „Ei, tu – žmonių medžiotojas? Tuomet kodėl, broli, nepagauni Lasterio?”
Nebuvo kur dingti. Tačiau buvo neaišku, kur slepiasi Lasteris. Užuominą suteikė Meksikos Puerto-Valarto kurorte su mergina ilsėjęsis vyras. Ten jie sutiko vyrą, pasivadinusi serfingo meistru iš Havajų – Deividu Karera. Grįžusi namo pora atpažino FTB ieškomą nusikaltėlį. Šuns įtarimą patvirtino ir tai, kad ispaniškai „karrera” reiškia bėglys.
Pirmąjį nusikaltėlį pagavo per dvi dienas
Nuo 14 metų Šuo gyveno Denverio gatvėse: vogė, uostė klijus. Nuo 16 metų prisijungė prie žinomos amerikiečių baikerių organizacijos „Velnio mokiniai”.
„Su jais išvažiavau į Arizoną ir Dievas mane paliko devyneriems metams”, – prisimena Dveinas Čepmenas. Būtent tuo metu 18 kartų jį sulaikė už vagystes, tuomet jis gavo pravardę Šuo.
1976 metų rugsėjo 15-osios naktį Šuo su dviem draugais rengėsi medžioti. Pakeliui nutarė pas pažįstamą tarpininką nusipirkti „žolės”. Šis parduoti nenorėjo, kilo ginčas, pasigirdo šūvis.
„Aš pažadėjau Dievui „nedulkinti” kekšių ir nevažinėti su „Harlėjum” („Harley Davidson”), nubaustas penkeriems metams sakė Šuo. – Neįsivaizduojate, kaip tai buvo sunku. Mano „baikas” buvo gražiausias Techase!”
Už gerą elgesį Dveiną išleido po 18 mėnesių. Ir tuoj pat sulaikė už… alimentų nemokėjimą.
„Misteri Čepmenai, – pasakė teisėjas. – Jūs ką nors girdėjote apie bėglių medžiotojus?”
Šuo girdėjo.
„Jūs galite rasti… – parodė fotografiją, – … ir atvesti mums šį žmogų?”
Šuo pažadėjo rasti, o teisėjas pažadėjo už atvežtą bėglį sumokėti 200 dolerių alimentų.
Po dviejų dienų nusikaltėlį D.Čepmenas atvedė surištą diržu nuo džinsų. Po to atidarė bėglių gaudymo agentūrą, vedė antrą kartą, išsiskyrė, dirbo po 20 valandų per parą, septynias dienas per savaitę, ir vienas augino penkis sūnus.
Kartą Dveinas su sūnumis išvažiavo žvejoti. Tik spėjęs užmesti meškerę, jis atpažino, kad vienas iš greta žvejojusių vyrų, – 2 mėnesius Denverio policijos ieškomas narkotikų prekeivių tarpininkas. D.Čepmenas ramiai žvejojo. Po to tarpininką pasekė iki motelio, palaukė tamsos.
„Net pistoleto neištraukiau, – prisimena Šuo. – Bagažinėje turėjau megafoną, sūnūs, jiems buvo nuo 4 iki 14 metų, – kišeninius prožektorius. Po mano signalo sūnūs prožektorius nukreipė į nusikaltėlio langą, o aš per megafoną surikau: „FTB, išeikite su pakeltomis rankomis!”
Endriu Lasterio sulaikymas
Atlikti operaciją išskrido devyniese: Šuo, keli jo padėjėjai ir teleprodiuseris su filmavimo grupe. Pirmąsias dienas ginčijosi, ką daryti pagavus Lasterį, nes dėl nusikaltėlių išdavimo tarp JAV ir Meksikos yra „trintis”.
Meksika nepripažįsta mirties bausmės bei kalėjimo iki gyvos galvos sprendimo už akių. Pagal įstatymą žmonių medžiotojas Meksikos valdininkams privalo pasakyti apie savo atvykimą, pateikti arešto orderį ir laukti, kol nusikaltėlį sulaikys meksikiečiai. Bet praktiškai taip elgiasi tik nedaugelis.
Buvo nutarta E.Lasterį sulaikyti dalyvaujant meksikiečių policininkui. Motelio šeimininkas supažindina su Filiberto, jo žodžiais tariant, pažįstamu „kopu”.
Trečią dieną „šukuodami” miestą pamatė baltą E.Lasterio „Toyota”. Nusikaltėlį, važinėdami iš klubo į klubą, sekė visą naktį. 5 ryto E.Lasteris išvažiavo namo: pakelėje sustojo nusipirkti sumuštinį. Šuo išlipo iš mašinos ir ėjo tiesiai į jį. E.Lasteris atšoko tiesiai į Šuns padėjėjo rankas. Šis čiupo už gerklės. Kitas padėjėjas iš nugaros smogė per kelius. Trise nukrito ant žemės, Šuo – ant jų. Po pusės minutės Endriu sėdėjo ant užpakalinės „Chevrolet” sėdynės. Reikėjo skubiai nuvykti į policiją: kolonos priekyje važiavo Filiberto. Šuo spėjo paskambinti žmonai į Ameriką: „Aš pagavau jį!”
Tačiau džiaugtasi per anksti. Netikėtai dingo Filiberto: jie taip ir nesužinojo – specialiai, ar ne jis juos „pakišo”. Prieš akis išdygo policija.
Svarbiausia – ne pinigai
Kitą dieną Endrių Lasterį deportavo į JAV. Meksikos valdžia žmonių medžiotojams iškėlė kelis kaltinimus: Dveinui ir jo komandai grėsė ketverių metų laisvės atėmimas. Pagalbos nebuvo. Šuns kolegos beveik vienbalsiai pasmerkė D.Čepmeno veiksmus. Nusisuko ir FTB.
Šuo su draugais, jiems skyrus namų areštą, sumokėjo 1800 dolerių užstatą ir birželio 22 dieną išėjo iš kalėjimo. Liepos 1 dieną jie skubiai išvyko į Gvadalacharos oro uostą, o iš ten nusileido Tichuane. Išsinuomoję furgoną išvažiavo iki JAV pasienio. Likus 200 metrų iki sienos, vairuotojas susigriebė už galvos: dingo amerikiečių viza. Furgonas sustojo. Pro galinį langą Šuo pamatė jų link einantį meksikiečių federalinį agentą su automatu rankose. Jis ėjo vis greičiau, po to pradėjo bėgti…
Tą akimirką vairuotojas rado vizą, paspaudė greičio pedalą, o po dviejų minučių jie pateko į amerikiečių teritoriją. Pažinęs Šunį pasienietis šyptelėjo: „Aš laukiau, kada pabėgsite”.
Rugpjūčio 7 dieną D.Čepmenas atvyko į Ventūros grafystės teismą. Ten svarstė jo pareiškimą dėl premijos išmokėjimo iš milijoninio E.S.Lasterio piniginio užstato. Dveinas tikėjosi teisėjo malonės, nes gaudyti E.S.Lasterį neturėjo oficialaus leidimo. Teisėjas nedvejojo nė minutės: piniginį užstatą padalijo aukoms ir mokesčius išreikalaujančioms agentūroms. 410 tūkstančių dolerių likutis grįžo į E.S.Lasterio sąskaitą. Šuo negavo nė cento.
Išeinantį iš teismo salės Dveiną Čepmeną apsupo reporteriai. Šuo kalbėjo trumpai: „Esmė – ne pinigai. Šuo rado Lasterį ir Šuo laimėjo”.
Darius Sėlenis