Tel Avive gyvenanti buvusi kaunietė Rina Žak turi savo leidyklą. Neseniai pasirodė rusų kalba šioje leidykloje išleista knyga „Pasaulis juos atsimena. 212 iškiliausių žydų”. Šioje knygoje pateikta Marko Šabaškevičiaus pašto ženklų kolekcija, kuri iliustruoja tekstus apie garsiausius pasaulio žydus, tarp jų – ir apie Adomą Mickevičių.
Pašto ženklai – ypatinga paminklų rūšis. Prie šių paminklų nežydi gėlės, jie nelankomi. Atvirkščiai – pašto ženklai patys aplanko mus kartu su vokais, banderolėmis, atvirukais. Kiekviena šalis stengiasi savo vizitinėje kortelėje – pašto ženkluose pavaizduoti tai, kas jai svarbiausia. Jei ženkle portretas – tai portretas garsaus toje šalyje ar pasaulyje piliečio. Toks ženklas – paminklas žinomam žmogui. Žydai, nuo seno gyvendami įvairiose pasaulio šalyse, beveik kiekvienoje palieka ryškius pėdsakus. Ypač kultūros srityje. Tad nenuostabu, kad įvairių šalių pašto ženkluose tiek daug žinomų Europoje ar visame pasaulyje žydų.
Mus, lietuvius, turėtų gerokai sugluminti tai, kad į čia minimą knygą pateko ir Adomas Mickevičius, kuriuo nepasidalija lenkai ir lietuviai, o baltarusiai išleido pašto ženklą su jo portretu (poetas gimė dabar Baltarusijai priklausančioje teritorijoje – Naugarduke veikia jo memorialinis muziejus, pastatytas paminklas). Mūsų enciklopedijose rašoma, kad A.Mickevičius savo kilme, gyvenimu ir kūryba labai susijęs su Lietuva: gimė netoli Naugarduko, kai kuriuose istoriniuose šaltiniuose laikomo Mindaugo sostine, studijavo Vilniaus universitete, mokytojavo Kaune. Už anticarinę veiklą A.Mickevičius buvo ištremtas iš Tėvyne vadintos šalies – Lietuvos, kurioje buvo išleistas pirmas jo poezijos rinkinys.
Iki šiol A.Mickevičius laikomas lenkų rašytoju, o knygoje „Pasaulis juos atsimena. 212 iškiliausių pasaulio žydų” išaiškinta jo žydiška kilmė. Teigiama, kad A.Mickevičiaus tėvas buvo lenkas (Bostone leistoje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad poetas kilęs iš Lietuvos bajorų Rimvydų Mickevičių giminės). Poeto motina buvo kilusi iš Majevskių šeimos, kuri priklausė žydų frankistų sektai, priėmusiai katalikybę. (Bostono enciklopedijoje rašoma, kad atlikti genealoginiai tyrimai to nepatvirtina, tačiau, galimas dalykas, kad tarp tolimesnių poeto motinos protėvių būta žydų tautybės asmens).
Minėtoje knygoje teigiama, kad A.Mickevičius, atkakliai kovojęs už savo šalies išlaisvinimą iš Rusijos carizmo, niekada nepritarė lenkų anisemitinėms nuotaikoms ir buvo įsitikinęs, kad lenkų ir žydų sąjunga išvaduos Lenkiją iš Rusijos jungo. Gyvendamas Paryžiuje, A.Mickevičius aktyviai dalyvavo emigrantų politinėje veikloje.
Knygoje rašoma, kad 1845 m. jis jautriai kalbėjo apie žydų tautą vienoje sinagogoje, o 1853 m., kai prasidėjo Krymo karas, pasiūlė įkurti žydų legioną kovai su carine Rusija.
Tuo tikslu jis išvyko į Konstantinopolį, tačiau ten tapo choleros epidemijos auka ir nesuspėjo realizuoti savo idėjos. (Bostone leistoje enciklopedijoje rašoma, kad Konstantinopolyje jis organizavo lenkų legionus).
Anot Kauno žydų bendruomenės pirmininko Gerco Žako, nieko nuostabaus, kad A.Mickevičius laikomas žydu.
„Visi žydžių pagimdyti vaikai, nepriklausomai nuo jų tėvo tautybės, yra žydai. Tai istorinė mūsų tautos tradicija”, – sakė G.Žakas.
Virginija Skučaitė