Biologinio laikrodžio sustabdyti neįmanoma – jis nenumaldomai tiksi balindamas smilkinius ir raukšlėmis vagodamas veidą. Ką daryti, kai širdyje dar jaunystė, o iš veidrodžio žvelgiantis atvaizdas gerokai pasikeitęs?
„Pirmutinis raukšlių šalinimo būdas buvo, yra ir bus chirurgija”, – tvirtina plastinės-rekonstrukcinės specialybės chirurgė Rūta Ragelienė. Pasak jos, pastaruoju metu ypač reklamuojamos dysporto arba botokso injekcijos tėra pagalbinė priemonė lyginant veido odą. Netiesa, kad jos akimirksniu atjaunina.
Veiksmingiausia – operacija
Raukšlės – nuo amžiaus atsirandantis odos perteklius. Oda netenka elastingumo, todėl aplink akis, po smakru, kaktoje susiraukšlėja. Šios nereikalingos odos neįmanoma kaip nors sutraukti – vienintelis būdas yra ją pašalinti chirurgiškai. O nedideles raukšleles tarp antakių, akių kampučiuose gana lengvai galima pakoreguoti injekcijomis. Kaip jos veikia? Suleidus dysporto, veido raumenėliai suparalyžiuojami. „Suparalyžiavus daugiau veido raumenų oda tiesiog ims greičiau bliūkšti ir bus dar blogiau”, – aiškina R.Ragelienė. Anot jos, tokiomis injekcijomis reikia naudotis saikingai.
Dažniausiai atliekama veido ir kaklo raukšlių šalinimo operacija yra tiesiog klasikinė. Jos metodika vienoda visame pasaulyje: pjūvis pradedamas smilkiniuose, eina iki ausies ir už jos. Odos perteklius pašalinamas, o pjūvis vėl susiuvamas.
Taigi raukšlių atsikratoma pašalinant odos perteklių, o ne ją patempiant, kaip įprasta manyti. „Nė nežinau, kodėl įprasta sakyti „odos tempimas”. Kaip tik atvirkščiai – kai oda išsitampo, atsiranda raukšlių”, – aiškina R.Ragelienė.
Kita technologija – raukšlių naikinimas užpildu teosaliu – taip pat nėra labai veiksminga. „Jos poveikis neilgas, nes po kiek laiko užpildas susigeria į aplinkinius audinius. Sveikatai tai nekenkia, tačiau oda lygi išlieka neilgai”, – pasakoja plastikos chirurgė. Smulkios raukšlelės apie lūpas, o jos ypač linkusios susidaryti rūkančioms moterims, šalinamos šlifuojant.
Pakenkti sunku
Galimos plastinės operacijos komplikacijos tokios pačios kaip ir daugelio kitų: uždegimas, infekcija, hematoma ir kita. Tačiau plastikos chirurgas ypač apsidraudžia. Prieš operuojant pacientas privalo nuodugniai išsitirti sveikatą, kad būtų žinoma, ar komplikacijų galimybė nėra didesnė nei įprasta.
„Jei operaciją atlieka patyręs gydytojas, pakenkti jis beveik negali. Pasitaiko tik nedidelių niuansų: daugiau ar mažiau mėlynių, smarkiau ar silpniau patinę”, – tvirtina R.Ragelienė. Rizika gauti infekciją plastinės chirurgijos klinikoje yra kur kas mažesnė, nes čia nėra užkrečiamosiomis ligomis sergančių ligonių.
Gijimo laikotarpis ir reabilitacija priklauso nuo operacijos pobūdžio. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad pašalinus odos perteklių, mėlynės lieka veido pakraščiuose. Čia jas ypač lengva paslėpti po plaukais, todėl, net ir vykstant gijimo procesui, po savaitės kitos, galima grįžti į darbą ar kitą veiklą.
Operuojant akių vokus pjūviai atliekami aiškiai matomoje vietoje, todėl dar kurį laiką būna ryškūs. Lieka mėlynių, žmogus kurį laiką atrodo lyg sumuštas, todėl gydytis tenka ilgėliau.
Bet kokiu atveju kuo daugiau laiko pacientas turi reabilitacijai, tuo geriau. Kad liautųsi tinimas ir skausmai, reikia, kad praeitų bent mėnuo. O tokie nemalonūs pojūčiai kaip tempimas, peršėjimas galimi ir iki pusės metų.
Pjūviui sugijus randai po kurio laiko nubąla, pasislepia po plaukais. Nežinant, kad atlikta operacija, juos pastebėti galima tik labai atidžiai tyrinėjant. Operuojant akių vokus randai taip pat savaime nunyksta. Kuo plonesnė oda, tuo mažiau joje linkę susidaryti randai. O paakių oda – visai plonytė. Be to, ir taip sunkiai pastebimas pjūvių žymes slepia natūralūs veido linkiai.
Operacijas slepia
Veido raukšlių šalinimo operacija prieinama pasiturintiems žmonėms. Ji priklauso nuo odos būklės, veido, nuo to, kiek chirurgui teks įdėti darbo. Labiausiai tikėtina, kad tai bus keturženklė suma. Tačiau iš užsienio operuotis atvykstančių pacientų tai nebaugina. Jiems dažnai pigiau atsieina mokėti už lėktuvo bilietą, gyvenimą viešbutyje ir plastinę operaciją, negu tą pačią procedūrą atlikti namie.
„Pastaruoju metu daugėja ne operacijų, o žiniasklaidos dėmesio”, – sako R.Ragelienė. Estetinės plastinės chirurgijos centre (jame dirba chirurgė) plastinės operacijos buvo atliekamos jau prieš kelis dešimtmečius. Į eilę užsirašyti tekdavo prieš metus. Tačiau kalbėti apie tai būdavo tabu. „Gal todėl visuomenėje ir susidariusi nuomonė, kad tai kažkas naujo”, – svarsto medikė. Pačios operacijos nesikeičia jau kurį laiką, tobulėja tik kai kurios technologijos.
Lietuvoje žmonės dar bijo pasakyti, kad jiems atliktos plastinės operacijos. Spaudoje, televizijos laidose chirurgė pastebi, kuriems žymiems asmenims tikrai atliktos plastinės operacijos. Tačiau tie žmonės viešai jas smerkia ir dievagojasi, kad patys niekada nesioperuotų. Gydytojai keista, kad Lietuvoje norima gerai atrodyti, o operuotis (ar bent jau prisipažinti operavusis) lyg ir gėdijasi. Pasak jos, užsienio šalyse tai suprantama kiek kitaip: jei darausi plastinę operaciją, vadinasi, turiu pinigų. Tai yra net šiek tiek prestižo reikalas.