Palūkanoms – apynasris

Spartus būsto paskolų palūkanų augimas gąsdina skolas su kintamomis palūkanomis iš bankų pasiėmusius klaipėdiečius.

Kas ketvirtį ar pusmetį perskaičiuojamos palūkanų normos pastaruosius metus tik augo ir nė karto nekrito.

Šalies bankai pripažįsta, kad nesaugumo jausmas verčia naujus skolininkus rinktis paskolas su fiksuotomis palūkanomis.

Dauguma iki šiol paskolas ėmusių klaipėdiečių rinkdavosi kintamas palūkanas. Šiems klientams siūloma už papildomą mokestį pakeisti palūkanas iš kintamų į fiksuotas.

„Sampo” banko valdybos narys, Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Marius Vismantas dienraščiui sakė, kad paprastai už šią paslaugą imamas mokestis – 0,2 proc. paskolos dydžio, tačiau kiekvienu atveju reikėtų analizuoti, ar žmogui apskritai apsimoka ryžtis tokiam žingsniui.

Esą fiksuoti palūkanas naudinga tada, kai jų norma yra žema arba kai yra didelė tikimybė, kad ateityje ji tik didės.

„Šiandien tolimesnio palūkanų augimo tikimybė – nedidelė, todėl palūkanų fiksavimas nebėra toks palankus, kaip prieš pusantrų ar dvejus metus. Kita vertus, fiksuojamos palūkanos teikia žmogui garantiją ir ramybę, kad visu fiksavimo periodu nei palūkanų norma, nei įmoka už paskolą nesikeis”, – pasakojo M.Vismantas.

Eurais imtų paskolų palūkanos fiksuojamos laikotarpiui iki dešimties metų, litais – iki dvylikos mėnesių.

Paklaustas, kiek fiksuotos palūkanos didesnės už kintamąsias, „Sampo” atstovas teigė, kad šiuo metu skirtumas tarp kintančių ir dešimčiai metų užfiksuotų palūkanų – maždaug 0,6 proc. Tačiau šis skirtumas esą gali keistis priklausomai nuo įvairių rinkos veiksnių.

M.Vismantas aiškino, kad bazinės palūkanų normos keičiasi, nes Europos centrinis bankas (ECB) nori pažaboti didėjančią infliaciją. ECB palūkanas gali tiek didinti, tiek mažinti, kad užtikrintų subalansuotą ekonomikos augimą.

„Natūralu, kad, pakilus palūkanų normoms, šiek tiek sumažėja paskolų paklausa, o tai mažina investicijas ir neleidžia infliacijai per daug įsibėgėti. ECB uždavinys – nustatyti tokias palūkanas, kurios nei per daug skatintų skolinimąsi, nei per daug jį ribotų”, – kalbėjo M.Vismantas.

Lietuvos bankai būsto paskolų yra išdavę už milijardus litų. Vien iš „Sampo” banko vartotojai gavo 1,85 milijardo būsto paskolų.

Šiuo metu išduodamų palūkanų norma svyruoja nuo 5 iki 6 proc., priklausomai nuo įvairių paskolos parametrų – visų pirma nuo to, ar palūkanos kintančios, ar fiksuotos.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Ekonomika su žyma , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.