Dažnai, ką nors perkant ar parduodant, girdime tokius pasakymus: daviau rankpinigių arba gavau rankpinigių.
Apie rankpinigius plačiau paprašėme pakomentuoti Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarą, Lietuvos notarų rūmų viceprezidentą Marių Stračkaitį.
– Kas yra rankpinigiai ir kada žmogui patartina jais pasinaudoti?
– Remiantis Civilinio kodekso (CK) 6.98 1 d., rankpinigiais laikoma pinigų suma, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaitą duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą.
Taigi rankpinigiai yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Rankpinigiai atlieka tris funkcijas, t.y. užtikrinimo, mokėjimo ir įrodomąją. Jeigu bent vienos iš šių funkcijų neatlieka, duotoji pinigų suma negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma (CK 6.98 str. 2 d.). Pagal minėtą sutartį šalims mokėjimo pareiga neatsiranda (kartu neatlieka ir mokėjimo funkcijos). Preliminari sutartis yra organizacinė sutartis, t.y. sutartis dėl sutarties ateityje, todėl jos įvykdymo negalima užtikrinti rankpinigiais. Sutarties, kuriai įstatymas nustato privalomą notarinę formą, nėra, kol ji nėra patvirtinta notariškai. Rankpinigiai atlieka įrodomąją funkciją, t.y. jų sumokėjimas patvirtina, kad šalys sudarė sutartį, iš kurios kilusi prievolė yra užtikrinama. Todėl, nesudarius notarinės sutarties, rankpinigiai negali atlikti įrodomosios funkcijos.
Rankpinigių institutas veikia kaip garantas, kad prisiimta prievolė bus tinkamai įvykdyta ir tokiu būdu susaisto sutarties šalis. Pvz., ketinant įsigyti automobilį, galima sudaryti rankpinigių sutartį. Pardavėjas, gavęs rankpinigius iš pirkėjo A ir pardavęs automobilį pirkėjui B, privalės grąžinti dvigubą rankpinigių sumą juos davusiam pirkėjui A.
– Kada duodami rankpinigiai? Kam jie apskritai reikalingi?
– Rankpinigiai, būdami vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, suteikia papildomų garantijų ar įsipareigojimų sutarties šalims. Tokiu būdu, skolininkas skatinamas tinkamai įvykdyti prievolę, o kreditorius gauna daugiau garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas.
Šalys, sudariusios rankpinigių sutartį, tarsi pademonstruoja viena kitai savo rimtus ketinimus, jog prisiimta prievolė bus tinkamai įvykdyta.
– Kokia gali būti rankpinigių suma?
– Teisės aktai nereglamentuoja rankpinigių dydžio. Tai yra šalių tarpusavio susitarimo reikalas.
– Ar rankpinigiai įforminami tik notarine sutartimi? Gal galima susitarti žodžiu?
Rankpinigių sutarčiai sudaryti įstatymų leidėjas nustatė privalomai rašytinę formą (CK 6.99). Rašytinės formos nesilaikymas susitarimą dėl rankpinigių visais atvejais daro negaliojantį, neatsižvelgiant nei į rankpinigių dydį, nei į užtikrinamos prievolės formą.
– Aš, tarkim, gavau 1000 litų, bet savo pirtelę ant ežero kranto pardaviau kitam žmogui, kadangi tas pasiūlė žymiai didesnę sumą. Žodžiu, aš neištesėjau savo pažado ir neįvykdžiau sutarties, paprastai kalbant, apgavau žmogų. Kokią sumą aš turėsiu grąžinti tam apviltam pirkėjui?
– Sutartys, kurioms privaloma notarinė forma, negali būti užtikrinamos rankpinigiais. Jūsų gauta 1000 litų suma bus traktuojama kaip avansas, ir ji turėtų būti grąžinama juos perdavusiai šaliai.
– Ar galima sutartyje užrašyti, kad aš, pirkėjas, už sutarties nevykdymą prašau ne dvigubai, o, tarkim, penkiagubos sumos?
– Rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmes reglamentuoja CK 6.100 str. Teisiniai padariniai skiriasi nuo to, kuri sutarties šalis neįvykdė prievolės. Taigi atsitikus taip, kad už prievolės neįvykdymą atsakinga rankpinigius davusi šalis, tuomet sumokėti rankpinigiai lieka kitai šaliai. Jei už prievolės neįvykdymą atsakinga juos gavusi šalis, tai ji privalo kitai šaliai grąžinti dvigubą jų sumą.
Taigi pats įstatymas nustato grąžinamų rankpinigių dydį, tačiau šalys, kartu gali susitarti dėl nuostolių atlyginimo, kurių nepadengia rankpinigiai.
– Kaip teisine kalba yra vadinama rankpinigių sutartis?
– Sutarties pavadinimas neturi reikšmės šalių prisiimtų įsipareigojimų turiniui, apimčiai ar teisiniams padariniams. CK nurodo tik pagrindines sutarčių rūšis, tačiau civilinėje teisėje vyraujantis dispozityvumo principas leidžia sutarties šalims sudaryti net ir mišrias sutartis, turinčias kelių sutarčių bruožų. Taigi esminės reikšmės sandorio šalims sutarties pavadinimas neturės, nepriklausomai nuo to, ar ji bus pavadinta rankpinigių sutartimi, ar tiesiog sutartimi arba dar kaip nors kitaip.
– Ką reikia daryti, jeigu gavęs rankpinigius pardavėjas nenori jų grąžinti, arba sutinka atiduoti tik tiek, kiek jų gavo?
– Kaip ir bet kokio kito ginčo, taip ir ginčo dėl rankpinigių sprendimas yra teismo prerogatyva.
– Ačiū už paaiškinimus.