Vakar anksti ryte iš Palangos oro uosto į Kopenhagą norėję išskristi žmonės buvo priversti pakeisti planus – aviakompanijos SAS lėktuvas DASH-8 dėl techninio variklio gedimo nepakilo į reisą.
Į „Vakarų ekspreso” redakciją skambinę keleiviai piktinosi, esą tokių atvejų, kai šios kompanijos lėktuvas nepakyla, pasitaiko kone kas mėnesį. Žmonės teiravosi, kodėl bendrovė neatsiunčia kito lėktuvo, kai vienas sugenda.
Tai, kad keleiviams buvo pasiūlyti alternatyvūs skrydžiai iš kitų – Vilniaus, ar Rygos – oro uostų daugelio jų neguodė. Ypač daug nepatogumų patyrė tie, kuriems Kopenhaga buvo tarpinė stotelė, iš kurios jie numatytu laiku turėjo išskristi į kitas šalis. Žinoma, skrydžius teko atidėti.
„Laukėme skrydžio oro uosto keleivių laukimo salėje. Nors jau buvo 7 valandos, kai lėktuvas jau turėjo pakilti, niekas mūsų nekvietė sėsti į lėktuvą. Išėjome parūkyti į lauką – žiūrime iš lėktuvo iškrauna bagažą. Įtarėme, kad vyksta kažkas negero. Netrukus į laukimo salę atėjo oro uosto atstovė ir pranešė, kad lėktuvas į Kopenhagą neskris dėl techninių kliūčių”, – pasakojo viena iš keleivių Dalia.
Pasak jos, tuomet tarp keleivių kilo sumaištis – vieni puolė aiškintis su oro uosto darbuotojais, ką jiems toliau daryti, kiti patys ėmėsi iniciatyvos. Kai kurie keleiviai susiskambino su Vilniaus oro uostu ir, išsiaiškinę, kad į Kopenhagą iš ten skrenda lėktuvas, sėdo į savo automobilius ir išvyko į sostinę.
„Žinoma, keleiviai patyrė nemažai nepatogumų, todėl jų nepasitenkinimas suprantamas. Kita vertus, kur kas geriau, kai gedimas išaiškėja dar nepakilus”, – sakė aviakomopanijos SAS atstovas Palangos oro uoste, UAB Orlaivių aptarnavimo agentūros direktorius Robertas Žilys.
Jo žiniomis, lėktuvo įgula sprendimą neskristi priėmė tik 7.25 val. Priežastis – techninis variklio gedimas.
R. Žilys pasakojo, kad oro uosto darbuotojai operatyviai pradėjo ieškoti alternatyvių skrydžių.
„Iš viso minėtu lėktuvo turėjo skristi 53 keleiviai. Dalis jų nelaukė oro uosto paslaugų ir išvažiavo į Vilniaus oro uostą patys, dalį 9 valandą į Vilniaus oro uostą išvežė specialiai tam skirtas autobusas. Kitiems buvo užsakyti taksi – jie išvažiavo į Rygos ir Liepojos oro uostus. Buvo ir tokių keleivių, kurie sutiko laukti Palangos oro uoste kito reiso į Kopenhagą, kuris įvyko po pietų”, – pasakojo R. Žilys.
Jis sakė nežinantis, ar buvo tokių keleivių, kurie iš viso atsisakė skristi ir pareikalavo kompensacijos. Bet kuriuo atveju dėl kompensacijos keleiviams reikėtų kreiptis į tas firmas, kuriose buvo pirkti bilietai, arba į Vilniaus oro uostą.
Sugedęs lėktuvas liko Palangos oro uoste. Anot R. Žilio, po pietų iš Kopenhagos turėjo atskristi technikai ir pašalinti gedimą.
R. Žilys tikino, kad tokių atvejų, kai aviakompanijos SAS lėktuvai neišskrenda numatytu laiku, pasitaiko retai – kartą per metus.