Vilniuje prie Prezidentūros penktadienį piketavę profesinių sąjungų atstovai ragino šalies vadovą įsigilinti į progresinių mokesčių privalumus.
„Prezidente, mums kelia susirūpinimą jūsų viešai išsakyta nuomonė, kad esate prieš progresinius mokesčius, nes jie iškreipia mokesčių sistemą, didina šešėlinės ekonomikos mastą, kenkia šalies įvaizdžiui ir supriešina visuomenę”, – prezidento kanceliarijai perduotame kreipimesi dėsto Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija ir Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas”.
Negausus piketuotojų būrelis, atstovaujantis, kaip pats skelbiasi, profesinių sąjungų narių ir visų Lietuvos darbuotojų ekonominiams, socialiniams ir darbo interesams, progresinių mokesčių įvedimą vertino kaip socialinės atskirties mažinimo garantą.
„Tai mūsų pirmas žingsnis siekant progresinių mokesčių įvedimo, jei nepasiseks, turime numatę ir tolesnį veiksmų planą. Manome, kad reikia ne kategoriškai neigti šią idėją, o nors diskutuoti. Nes dabartiniai pareiškimai rodo, kad prezidentas tarnauja tik turtingųjų interesams”, – BNS po piketo sakė Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Pasak jo, pagal siūlomą progresinių mokesčių sistemą šešis šimtus litų uždirbančiam lietuviui pajamos padidėtų 40 litų, o ne 8 litais, jei mokesčiai būtų mažinami visiems vienodai.
A.Černiausko turimais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros”) duomenimis, beveik pusė dirbančiųjų Lietuvoje gauna iki 1000 litų pajamas.
Valdantiesiems socialdemokratams pasiūlius gyventojų pajamų mokestį toliau mažinti tik mažiausiai uždirbantiems, prezidentas Valdas Adamkus teigia nepritariantis šiai idėjai.
Socialdemokratai siūlo pajamas iki 1000 litų apmokestinti 15 proc. mokesčiu, o didesnėms pajamoms ir toliau taikyti 27 proc. tarifą. Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad pajamų mokestis nuo kitų metų pradžios turėtų sumažėti nuo dabartinių 27 proc. iki 24 procentų.