Dvejus metus nevyriausybinių organizacijų keliamą Baltijos jūros išvalymo idėją įgyvendinti tikimasi ją pristačius tarptautinėje konferencijoje „Baltijos jūra – ateities kartoms”.
Birželį vykusiame parengiamajame susitikime nevyriausybinių organizacijų – Lietuvos jūrininkų sąjungos, žvejų ir „Baltic Sea Breeze” atstovai pasiskirstė pareigomis atlikti namų darbus rengiantis konferencijai.
Dirba kartu su „Baltic Sea Breeze”
Atviroje jūroje žūklaujančių įmonių laivai vis dažniau turi aplenkti vietas, kuriose „tebežvejoja” pamesti nuskendę tinklai. Jų draiskalai ne tik privilioja ir gaudo žuvis, bet gali apsivynioti apie laivo sraigtą. Prityrę kapitonai savo jūrlapiuose yra pasižymėję rajonus su tiksliomis koordinatėmis, kur pavojinga žūklauti.
Prieš porą metų į Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininką Petrą Bekėžą kreipėsi „Baltic Sea Breeze” nevyriausybinės organizacijos atstovas Valdas Jankauskas. Taip prasidėjo bendradarbiavimas su Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacija, kurios jau anksčiau bandė nuo skenduolių tinklų jūrą išvalyti savomis jėgomis. Tačiau, sudarius Lietuvos ekonominės zonos su nuskendusių tinklų pažymėtomis vietomis jūrlapį, paaiškėjo, kad tokiomis „dovanėlėmis” nusėta Baltija ne tik mūsų zonoje ir vieniems Lietuvos žvejams ištraukti žvejybai trukdančius skenduolius nepakaks jėgų.
Žvejai išeities ėmė ieškoti kartu su „Baltic Sea Breeze” atstovais.
Surinko informaciją
Po atskirų pokalbių ir susitikimų jūrininkai ir žvejai gavo konkrečias namų darbų užduotis.
Jūrlapius su pažymėtomis pavojingomis žūklei vietomis surinko Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija. Duomenys buvo perduoti Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimų institutui, kad mokslininkai patikslintų žvejų pateiktą informaciją.
Lietuvos žvejų ir ir žuvų perdirbėjų konfederacija turėjo surasti laivą, kuriame būtų galima įrengti tinklų pakėlimo mechanizmus. Konfederacijos vadovas Algirdas Aušra susisiekė su kariškiais. Šie pasiūlė laivą „Vėtra”.Tačiau apskaičiavus, kokios būtų kuro sąnaudos, idėjos atsisakyta.
Kitame susitikime namų darbams LJS narys Zenonas Kaupas gavo užduotį – išsiaiškinti balastinių ir užterštų laivų vandenų surinkimo mechanizmą Klaipėdos uoste ir kur būtų galima ištrauktus tinklus perdirbti į antrines žaliavas. Tai atlikę jūrininkai ir žvejai tikėjosi pradėti konkrečius darbus, bet „Baltic Sea Breez”vadovas E.Jankauskas teigė, kad svarbiausia gerai pasiruošti tarptautinei konferencijai, kurioje jų keliamą problemą išgirstų Baltijos šalių vyriausybių atstovai.
Švedų mokslininkai siūlė bendradarbiauti
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila dalyvavo Švedijoje vykusioje konferencijoje. Jos metu pasikeista nuomonėmis su švedų mokslininkais rūpimu nuskendusių tinklų ištraukimo klausimu. Pasirodo, kad Švedijos jūrinių tyrimų instituto mokslininkai P.O.Larsenas ir V.Tschernijus yra atlikę ir išsamius skaičiavimus. Jų duomenimis, per metus dėl pamestų tinklų daromų kliūčių gaudydami menkes švedų žvejai praranda iki 162 tonų šių vertingų žuvų.Tiek sugauna per sezoną mūsų visi priekrantės žvejai kartu.
Švedų mokslininkai suprojektavo tinklų ištraukimo mechanizmą ir jį išbandė. Per valandą buvo ištrauktas 265 metrų ilgio tinklas skenduolis. Švedai siūlo suvienyti jėgas ir įkūrus bendrą įmonę kartu su Lietuvos žvejais valyti Baltiją. Mokslininkai suskaičiavo, kad įvairiose Baltijos vietose viename kvadratiniame kilometre yra nuo 0,11 iki 1,46 kilometro nuskendusių tinklų.
Tikisi būti suprasti
Į konferenciją „Baltijos jūra – ateities kartoms” rengėjai žada kviesti Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų, aplinkos ministrą Arūną Kundrotą.
Be Lietuvos valdžios atstovų, tikimasi sulaukti Danijos bei Švedijos aplinkos ministrų.
Kviečiami dalyvauti ir skaityti pranešimus Švedijos Čalmerio universiteto ir Danijos Skageno kapitonų mokyklos atstovai. Apie Baltijos užterštumo ne tik nuskendusiais tinklais problemas žada kalbėti Danijos žvejų asociacijos atstovas Michaelis Andersenas.
Tarptautiniame forume bus keliamos ir laivų balastinių vandenų išpylimo, toksikologijos Baltijos jūroje problemos.
Po teorinių pranešimų ir svarstymų konferencijos dalyviai susipažins su gelbėjimo laivo „Šakiai” darbo specifika bei kranto priežiūros ir kontrolės centrais.
Žadama kelti visoms Baltijos šalims opias problemas, kaip Antrojo pasaulinio karo liekanos Baltijos dugne, jūroje paskendę tinklai bei jų gaudymo metodai.
Šiomis ne tik Baltijos šalių žvejams aktualiomis jūros užterštumo ir galimybės ją išvalyti temomis tikimasi sulaukti ir tų šalių vyriausybių pritarimo, kad sutelkus jėgas būtų galima pradėti konkrečius darbus.