Tarp lankytinų šalies vietų minima Vaclovo Into sodyba (Skuodo rajone, Mosėdyje) smalsuoliams greitai taps neprieinama. Laiku neskyrus lėšų po žiemos išjudėję Respublikinio akmenų muziejaus eksponatai graso užgriūti turistus.
„Vakarų ekspreso” reporteriams teko savo akimis išvysti kaip didžiuliu autobusu atvykę moksleiviai vaikščiojo aplink Respublikinio unikalių akmenų muziejaus širdimi vadinamą V. Into sodybą bei negalėjo į ją patekti.
Besistebintiems, besipiktinantiems turistams pritarė ir pro šalį ėjusi Mosėdžio miestelio gyventoja. „Nevarkite, muziejaus įkūrėjas V. Intas jau senas, sergantis žmogus. 80 metų – ne juokas. Sodyba seniai užrakinta, jo vaikai lankytojų nebeįleidžia”, – pasakojo praeivė.
Visgi po kurio laiko sodyba atsivėrė smalsuoliams.
Istorija
1957 m. Mosėdyje buvo įsteigta ligoninė. Ši data davė pradžią naujai akmenų karalystei. Ligoninės vedėju buvo paskirtas jaunas, ką tik studijas baigęs gydytojas V. Intas.
Medikas rūpinosi ne tik miestelio gyventojų sveikata, bet ir ugdė meilę grožiui. Ligoninę supusį seną pusantro hektaro ploto sodą jis pavertė retų augalų, medžių oaze su keletu tvenkinių ir pradėjo „sodinti” akmenis.
Iš aplinkinių vietovių suvežti rieduliai greitai sodyboje nebetilpo. V. Into idėja puošti aplinką akmenimis apėmė visą miestelį, tad Vyriausybė 1979 m. sutiko (buvo priversta) įsteigti Respublikinį unikalių akmenų muziejų. Skyrė lėšų, etatų.
V. Into sodyba – jo šeimos nuosavybė, tačiau įkūrėjui sulaukus garbingo amžiaus, o vaikams sukūrus savas šeimas bei išsibarsčius po užsienį, nebeliko kam ją prižiūrėti.
Nepalankūs įstatymai
Mosėdžio miestelio seniūnė Valė Būdienė akcentuoja, kad nebeišgali padėti tvarkyti V. Into sodybą, nes tam nepalankūs pasikeitę įstatymai.
„Anksčiau per metus seniūnija turėdavo 20 žmonių, dirbančių pagal viešųjų darbų programą, tad dalį jų nukreipdavau į sodybą: ravėti, šluoti, atlikti kitus darbus. Pusę atlyginimo jiems mokėdavo Skuodo savivaldybė, pusę – Skuodo darbo birža.
Dabar už viską tektų mokėti Savivaldybei, tad šiemet turiu tik tris žmones. Negaliu jų siųsti dirbti V. Into sodyboje – jie tvarkosi miestelyje. Juk žinote, kiek daug pas mus žolynų, apstatytų akmenimis, gėlynų. Visur reikia žmogaus rankų”, – guodėsi seniūnė.
Anot V. Būdienės, nors sodyba kuris laikas buvo uždaryta, tačiau pastaruoju metu situacija pasikeitusi. Esą iš užsienio gyventi pas V. Intą grįžusi dukra Danutė Kuprienė. Ji nusamdžiusi vieną moterį, kuri tvarko sodybą bei renka pinigus už apsilankymą joje.
Gėda ir pavojai
D. Kuprienė sakė, jog samdoma moteris pirmiausiai prižiūri josios tėvą V. Intą, kuris po antrojo insulto nebepakyla iš lovos ir šiek tiek pačią sodybą, tačiau vienos moterys nepajėgios sutvarkyti unikalų muziejų.
„Sodyba sukurta prieš 50 metų, o vienas ant kito sukrauti akmenys po žiemos įšalo vis labiau išjuda iš savo vietų. Man baisu, kad jie gali užkristi ant lankytojų. Norint juos sutvarkyti reikia specialios technikos”, – sakė pokalbininkė.
Anot V. Into dukros, begalėje internetinių tinklapių, lankstinukų ir įvairiausiais būdais platinamoje Skuodo rajono savivaldybės informacijoje apie lankytinas vietas minima ir jos tėvo sodyba.
„Mūsų tėvą ir jo sukurtą muziejų valdininkai prisimena norėdami pasipuikuoti prieš atvykusius svečius. Tada jie čia apsilanko, spaudžia ranką ir apipila gausiais pažadais, jog skirs lėšų. Tačiau pinigų nėra, o aš neturiu iš ko. Neviltis apima.
Man nusibodo klausytis iš įvairiausių kampelių atvykstančių turistų moralų, jog sodyba apleista, prižėlusi. Man gėda, tačiau nesu pajėgi pakeisti situacijos. Ėmiau ir užrakinau tėvo sodybą. Ji privati, o joje lankytis turistus kviečiu ne aš. Kas ją reklamuoja, tas tegu ir atsako”, – piktinosi moteris.
Nėra darbų tęsėjų
Iš V. Into sodybos išaugęs Respublikinis unikalių akmenų muziejus turi darbuotojų ir net vadovą. Tiesa, prieš savaitę pastarasis išėjo iš darbo.
Muziejaus darbuotojai mus ramino, kad muziejuje dirbantys vyrai ėję į V. Into sodybą talkinti – padėję pakelti konstrukcijas.
Skuodo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aloyzas Paulikas sako, kad V. Into sodyboje jokių problemų nėra.
„Sodyba turi rūpintis ne Savivaldybė, o seniūnija. Kita vertus, ji privati nuosavybė, tad ir lėšų negalime skirti, bet ten viskas gerai. Moterėlė dirba”, – sakė A. Paulikas.
Skuodo savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnysis specialistas Gintas Andriekus apgailestavo, kad V. Into dukra skyriuje nesilankė ir pagalbos neprašė.
„Apie šią problemą žinau iš nuogirdų. Manau, kad reikia tik noro, o lėšų galima gauti per projektus. Kita vertus, V. Into sodyba turėtų pasirūpinti Respublikinis unikalių akmenų muziejus, tačiau šiai įstaigai vis nesiseka su vadovais.
Tenka konstatuoti, kad V. Intas neturi tinkamų pasekėjų, o jo darbai – tąsos. Turiu galvoje vaikus ir muziejaus darbuotojus. Kaip tęsti gydytojo veiklą, nežino ir keletas miestelyje susikūrusių bendruomenių, tad vietoj veiklos, jos užsiima rietenomis ir kritika. V. Into sodyba privati, tad vaikai panorėję turi teisę ją uždaryti”, – konstatavo G. Andriekus.