Nors klaipėdietis dainų kūrėjas ir atlikėjas Darius Žvirblis jau kuris laikas kaip grupės „Atika” narys prisistatydavo pridėdamas dalelytę „ex”, dabar ši kažkur nuriedėjo ir pasimetė. Ją nuplėšė naujosios dainos, kurias „Atika” netrukus pristatys klausytojams.
„Pradėjau daryti solinių savo dainų įrašus klaipėdiečio Ginto Litinsko studijoje. Bet pritrūkau gyvo būgnų skambesio… Aišku, suprogramuotų įraše neatskirsi nuo tikrų, tačiau man tas mechaniškumas buvo ne prie širdies”, – sakė Darius.
Pasikvietęs seną bendražygį – būgnininką Audrių Šalnį – ir prie grupės panorusį prisijungti kelių klaipėdietiškų projektų boso gitaristą Artūrą Maminą, Darius su visa kompanija nuvyko į Kretingą.
Čia, pranciškoniškojo jaunimo tarnybos studijoje trijulė paprasčiausiai ėmė „džemuoti” ir… „Pagavome „kaifą”, kilo keletas netikėtų idėjų.
Kadangi solo gitaristo neturime, pasikvietėme grupės „Astronomija” merginas Sandrą, Gražiną ir Vaidą, kad šios paimprovizuotų vokalais”, – rankose laikydamas birželio 2-ąją įrašytą trijų dainų „mini demo albumą”, jo istoriją pasakoja Darius.
Šią savaitę Klaipėdoje vyks muzikos festivalis „GROCK”, kuriame kompanija gyvai pristatys naująją programą, prieš tai kartą jau skambėjusią baigiamajame šiemetinių „Akustinių popiečių” koncerte.
„Tai nereiškia, kad grupė atgimsta naująja sudėtimi, – kaip įprasta, skambių pažadų kratosi Darius. – Tiesiog pasitaikė gera proga įrašyti gyvą skambesį… Kas jį priims – tiems sakome „ačiū” ir dėkojame už domėjimąsi ir dėmesį!”
Anot Dariaus, šios dainos labiau panašios į 2002-aisiais išleistą demonstracinį albumą „Caro nebuvo”, nei į ką nors visai naujo. Todėl ir disko viršelis primena „Atikos” studentiškosios leidybos laikus. Lakoniškas ir panašus į sagų ar pasakų knygos pirmąjį puslapį. Etniniais motyvais dvelkia ir pačios dainos.
Jas, įrašytas į keliasdešimt kompaktinių diskų, grupė padalys klausytojams, be to, birželio 16-ąją kūriniai bus sudėti į svetainę www.atika.ws ir taps pasiekiami visiems interneto vartotojams.
„Dabar – laikai, kai dainą labai lengva tiek įrašyti, tiek paskleisti, tuo pačiu ir gauti. Anksčiau turėdavai domėtis, mėginti gauti per draugus, o dabar pakanka interneto naršyklės lange įrašyti raktažodį – ir klausykis.
Galbūt dėl to dabar labai išlošia grupės, kurios visą laiką grodavo gyvai. Būtent gyvas skambesys, gyvas instrumentinis atlikimas žmonėms tapo patrauklus”, – kalba Darius.
Jo studentavimo laikais suburta „Atika”, kuri neilgtrukus po atsiradimo buvo pakrikštyta Užupio respublikos ambasadore Vakarų pakrantėje, pačiam įkūrėjui buvo itin reikšminga savirealizacijos erdvė, prisipažįsta Darius.
„Todėl labai skaudžiai reaguodavau į kiekvieno muzikanto pasitraukimą, – sako jis. – Dabar požiūris pasikeitė – gal suaugau?.. Tiesiog džiaugiuosi galimybe pagroti po „Atikos” vėliava.”
„Anksčiau mane „veždavo” galimybė išbandyti ką nors naujo – todėl ir mūsų pernykštis albumas „Šalin rankas nuo rokenrolo, mama” dabar man atrodo kimšte prikimštas tokių pabandymų. Dabar esu labiau linkęs ilgėliau pabūti su daina, įrašyti, atidėti, vėl pasiklausyti, galbūt – perrašyti iš naujo, – paklaustas apie solinę kūrybą, prisipažįsta Darius. – Todėl įvykių neforsuoju ir savęs neskubinu.”