Lietuva turi galimybę pagaliau įrodyti, kad gali pasirūpinti savo laivais, sulaikytais užsienyje.
Šiomis dienomis Prancūzijos institucijos apkaltino laivą „Vytautas” jūros teršimu. Prieš trejus metus dėl tos pačios priežasties buvo sulaikytas bei vėliau nubaustas ir laivas „Kapitonas Kaminskas”.
Tąkart Lietuvos valdininkai pavėlavo pateikti protestą prancūzams ir iškovoti, kad, vadovaujantis tarptautiniais teisės aktais, už aplinkos teršimą laivo vadovai būtų baudžiami toje valstybėje, su kurios vėliava plaukioja.
Baiminamasi, kad analogiška istorija gali pasikartoti ir šįkart.
Tas pats scenarijus
Iš Švedijos į Graikiją medieną plukdęs laivas „Vytautas” buvo sulaikytas birželio 6-ąją Prancūzijoje, prie Bretanės krantų, ir nukreiptas į Bresto uostą, mat prancūzų oro patruliai pastebėję besidriekiančią 37 kilometrų ilgio ir 50 metrų pločio teršalų juostą.
Lietuvos laivo kapitonas Bronius Ruginis kaltinamas tyčiniu aplinkos teršimu. Kad laivas būtų paleistas, prancūzai pareikalavo 400 tūkst. eurų užstato.
Keistas sutapimas – tai jau antras Lietuvos laivas, beveik toje pačioje vietoje sulaikytas dėl tokių pačių įtarimų. Prieš trejus metus čia buvo įkliuvęs AB „Lietuvos jūrų laivininkystė” (LJL) laivas „Kapitonas Kaminskas”. 2004 metų spalio 15 dieną šis laivas irgi prie Bretanės krantų apkaltintas užteršęs jūrą – iš oro buvo pastebėta 7,5 km ilgio teršalų dėmė. Tada teko sumokėti 230 tūkst. eurų užstatą.
Nors laivo kapitonas Aleksandras Sbitnevas, LJL juristai ir Lietuvos saugios laivybos administracija (LSLA) tikino, kad tokio fakto nebuvo, nerasta jokių įkalčių, tačiau teko sumokėti beveik 800 tūkst. Lt baudą. Byla Prancūzijos Bresto teisme nagrinėta 2005-ųjų lapkritį, o baudą už jūros taršą šalies pakrantėse Prancūzijos teismas skyrė 2006 metų sausį.
Pirmą kartą sutriko
Prieš kelerius metus užsienio spaudoje buvo rašoma, kad prancūzai, remdamiesi kaip įrodymu iš lėktuvų darytomis nuotraukomis, pateikia kaltinimus laivams tarša ir per metus susirenka apie 4 mln. eurų baudų.
Pirmieji jiems pasipriešino norvegai, pareikalavę, kad tarša apkaltinto laivo, plaukiojančio su Norvegijos vėliava, byla būtų nagrinėjama vėliavos šalyje. Montego Bay konvencija numato tokį atvejį.
Lietuvoje tai buvo pirmas kartas, institucijos buvo sutrikusios, ir niekas nežinojo, ką reikia daryti. Ir tąkart laivo savininkas kreipėsi į LSLA. Kadangi jokios avarijos nebuvo, ji savo tyrimo neatliko. Už taršą iš laivų ne avarijos metu Lietuvoje buvo atsakinga Aplinkos ministerija.
Lietuvos valdininkai apkaltino prancūzus savivale, tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) nebuvo gavusi oficialaus pranešimo iš Prancūzijos apie Lietuvos laivo sulaikymą, todėl ji neturėjo adresato, kam turi pareikšti protestą, ir buvo pavėluota tai padaryti.
Prieita prie išvados, jog tam, kad nepasikartotų panašus atvejis ateityje, Lietuvos URM turi įspėti Prancūziją, jog ji pažeidė tarptautinę konvenciją.
Pavėluota nebus?
Vakar Lietuvos saugios laivybos administracijoje lankėsi AB DFDS LISCO, kurios laivą „Vytautas” prancūzai šiomis dienomis apkaltino aplinkos teršimu, juristas ir konsultavosi, ką šiuo atveju turi daryti laivo savininkas.
LSLA direktoriaus pavaduotojo Robertino Tarasevičiaus teigimu, šį kartą pavėluota neturėtų būti.
Tačiau jokių oficialių pranešimų vakar LSLA nebuvo gavusi, jos atstovas žinojo tik tiek, kiek informavo laivo savininkas. Pasak R. Tarasevičiaus, jeigu paaiškės, kad Lietuvos laivas apkaltintas neteisėtai, tada vėl teks išsiaiškinti, kuri institucija turi ginti Lietuvos laivo interesus.
Belieka tikėtis, kad bent laivo „Vytautas” atvejis įrodys, ar Lietuva yra pajėgi teisiškai išsireikalauti, kad jos laivo, pažeidusio taisykles, byla būtų nagrinėjama Lietuvoje.
Galbūt aukščiausiuose valdžios ešalonuose manoma, kad prancūzai tai padarys objektyviau? Specialistų teigimu, to tikėtis sunkus, mat Prancūzijoje, norint įrodyti taršos atvejį, nesivarginama imti mėginių ir įrodinėti, ar tikrai teršalai yra iš sulaikyto laivo – parodomos iš lėktuvo darytos nuotraukos, ir teismui to pakanka.