Būsto kainų burbulas: vieni pučia, kiti sprogdina

Sklindančios kalbos apie neva greitu laiku sprogsiantį nekilnojamojo turto kainų burbulą šiek tiek pristabdė butų prekybą uostamiestyje.

Tačiau nekilnojamojo turto rinkos žinovai nesutaria, kokia bus tolesnė butų rinkos tendencija. Vieni tvirtina, kad joks burbulas nesprogs, o atvirkščiai – būsto kainos stabilizuosis ir turės tendenciją didėti. Esą Lietuvos nekilnojamojo turto rinka dar tik įžengė į pradinę stabilizacijos stadiją ir galutinai turėtų stabilizuotis per artimiausius 2-3 metus.

Kiti svarsto, kad jau po Naujųjų metų pajusime greitą senos statybos butų kainų nuosmukį.

Tačiau tiek vieni, tiek kiti tikina, kad investicija į naujos statybos nekilnojamąjį turtą vis dar esanti patikima.

Ypač rinkos tendencijos aktualios kreditan butus įsigijusiems žmonėms. Kol kas tiek bankų atstovai, tiek nekilnojamojo turto ekspertai tikina, kad bet kuriuo atveju benamių atsiradimo Lietuvoje grėsmės nesą.

Rekomenduoja parduoti

Klaipėdos nekilnojamojo turto rinkos žinovai sako, jog kiekvieną vasarą būna juntamas šioks toks atoslūgis ir būsto pirkimų sumažėjimas. Tačiau šią vasarą senos statybos butų kainos šiek tiek nukrito. O tai esąs gali būti signalas, kad jos gali turėti tendenciją kristi ir ateityje.

„Tiems žmonėms, kurie planuoja parduoti senos statybos butą ir nori investuoti į naujas statybas, siūlyčiau tai padaryti iki Naujųjų metų”, – rekomendavo vienos Klaipėdos nekilnojamojo turto agentūros direktorė Indrė Valionienė.

„Padėtis rinkoje šiuo metu yra kur kas stabilesnė nei tenka išgirsti viešose diskusijose”, – tvirtina vienos Lietuvos nekilnojamojo turto vystymo bendrovių direktorius Robertas Dargis.

Pasak jo, būsto kainas rinkoje reguliuoja labai objektyvus pasiūlos ir paklausos santykis. Gerėjanti ekonominė situacija, palankios skolinimosi sąlygos, auganti perkamoji galia būsto paklausą tik augins.

Kitos uostamiesčio nekilnojamojo turto agentūros vadovas, teisininkas Algimantas Bružas taip pat sakė nemanantis, kad artimiausius metus butų rinkoje kainos staigiai kristų. Tačiau, svarstė A. Bružas, senos statybos namuose esančių butų kainos vargu ar labai bekils.

„Viskas priklausys nuo to, kaip sparčiai uostamiestyje vyks naujos statybos. Jei konkurencija neleis labai sukelti naujų būstų kainų, senos statybos namai nebebus tokie paklausūs. Tačiau, jei naujos statybos būsto kainos ir toliau kils, ne kiekvienas galės jį įpirkti”, – aiškino A. Bružas.

Rinka iškreipta

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama, kad dabar nekilnojamojo turto rinka yra visiškai iškreipta.

Esą tai, kad dabar to paties ploto butų naujos ir senos statybos namuose kainos skiriasi nedaug, prieštarauja bet kokiems logikos dėsniams. Tai ir verčia žmones svarstyti, ar ilgai išsilaikys tokios aukštos būstų kainos.

Pavyzdžiui, Klaipėdos miegamuosiuose rajonuose už 1 kambario butą dabar prašoma 90-110 tūkst. litų, 2 kambarių – nuo 120 tūkst., 3 ir 4 kambarių – nuo 130 tūkst. litų.

Plytiniuose namuose kainos išlieka šiek tiek aukštesnės nei blokiniuose.

Centre kainos laikosi kur kas stabiliau. Šiuo metu už 1 kambario butą miesto centre prašoma 100-130 tūskt. litų, už 2 kambarių – nuo 250 tūkst., už 3 kambarių – 270 tūkst., 4 kambarių – nuo 300 tūkst. litų.

„Beje, dabar patys paklausiausi 2 ir 4 kambarių butai. Tačiau pastarųjų pasiūla nedidelė”, – sakė I. Valionienė.

Perka užsieniečiai

Naujos statybos butų kainos per metus šoktelėjo keliais šimtais už kvadratinį metrą.

Šiuo metu už vieną kvadratinį metrą naujos statybos name prašoma nuo 3 tūkstančių litų iki 3,8 tūkstančių litų (jei butas yra miesto centre. – Aut. past).

„Realiai – kainos neprotingos. Nes skaičiuojant, kad, nusipirkus butą naujos statybos name ir jį išnuomojus, investicija atsipirks tik po 20-25 metų, suprantama, kad tai prastas biznis. Kita vertus, pavyzdžiui, airiai labai noriai perka Klaipėdoje butus būtent nuomai. Jiems mūsų kainos atrodo labai patrauklios”, – pasakojo I. Valionienė.

Pavyzdžiui, viename naujos statybos name net 25 procentai butų buvo parduoti užsieniečiams.

Daro verslą

Pasak I. Valionienės, kadangi nuomos kainos naujos statybos namuose esančiuose butuose, ypač centre, yra didžiulės, daugelis dar tebeperka būstą nuomai.

Pavyzdžiui, už 3 kambarių naują butą centre mokama 3-3,5 tūkst. litų nuoma.

„Tačiau aš netikiu, kad tokios nerealios kainos dar ilgai laikysis”, – svarstė I. Valionienė.

Kita vertus, anot jos, tas faktas, kad vis dar verta pirkti butą nuomai, taip pat daro nemažą įtaką nekilnojamojo turto rinkai.

Paklausa tebeviršija pasiūlą

Planuojamo būstų kainų augimo šalininkai vadovaujasi kitų šalių rodikliais. Esą vidutinis gyvenamasis plotas ES valstybėse vienam gyventojui yra 28 kvadratiniai metrai, tuo metu Lietuvoje jis – dar tik 22 kv. m. Tad, anot R. Dargio, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka dar turi daug potencijos.

„Būsto paklausa vis dar viršija pasiūlą, kurią per artimiausius 2-3 metus turėtų padidinti nauji projektai ar nauji rinkos dalyviai. Rinkoje atsiras daugiau įvairesnių produktų, taip pat įtikima, kad suaktyvės ir senos statybos būstų rinka: esant palankiai ekonominei situacijai, vis daugiau žmonių norės pasikeisti būstą”, – tvirtina R. Dargis.

Pasak jo, nekilnojamojo turto rinkai būdingas cikliškumas, ir Lietuvos rinkoje per artimiausius metus reikia laukti ne krizės, o stabilizacijos etapo.

„Žmogus per gyvenimą pakeičia vidutiniškai 3-4 būstus, todėl paklausa būsto rinkoje visada išliks. Lėtės tik naujų statybų, kainų augimo tempai, tačiau būstas ir toliau išliks saugia ilgalaike investicija”, – teigia R. Dargis.

Kitiems senas – patikimiau

Naujos statybos butų pasiūla uostamiestyje vis dar menka. Butai išperkami iki tol, kol namas pastatomas. Tačiau esą yra ir tokių naujos statybos namų, kuriuose butai dėl įvairių priežasčių perkami nenoriai – arba dėl nepatrauklios vietos, arba nepasitikima statybų bendrove.

Svarstoma, kad vis dažniau pradėjus sklisti kalboms apie neva pasitaikantį broką naujos statybos pastatuose žmones taip pat skatina pirkti laiko išbandytą būstą.

„Tačiau tos kalbos nepagrįstos. Sunku supaisyti, ką žmonės traktuoja kaip broką. Juk visiems žinoma, kad naujos statybos namas dar dvejus metus „vaikšto”, todėl galimi įvairūs įtrūkimai sienose. Tačiau tai ne brokas, tai norma. Kita vertus, jei statybos darbus atlikusi bendrovė ką nors ne taip padarė, ji privalo viską ištaisyti. Tai būna numatyta ir sutartyje”, – sakė I. Valionienė.

Benamių antplūdžio nežada

Vis dažniau pradėta kalbėti apie tai, kad dabar bankai itin lengvai dalija paskolas, todėl daugelis, net pervertindami savo galimybes, tuo naudojasi ir perka nekilnojamąjį turtą. Todėl esą iškyla grėsmė po kelerių metų šalyje sulaukti būrio nemokių, savo būstus galinčių prarasti žmonių.

Jeigu iki tol butų kainos gerokai kris, nemokūs klientai patirs didžiulius nuostolius – dabar nusipirkę būstą už nerealią kainą – po kelių metų už jį gaus daug mažiau pinigų, kurių gali neužtekti net padengti bankui skolą.

Nekilnojamojo turto ekspertai atmeta tokias galimybes. Pasak A. Bružo, jei ir bus tokių atvejų, jie bus pavieniai.

„Gali nukentėti nebent tie, kurie dabar daro nelogiškas investicijas. Pavyzdžiui, perka brangų būstą bendrabučio tipo arba labai senos statybos name. Žinoma, ateityje tokių būstų kainos gali gerokai kristi”, – sakė A. Bružas.

Be to, jis svarstė, kad į užsienį nutekant vis daugiau žmonių, į Lietuvą akivaizdžiai parsirita didesnių atlyginimų banga. Tad esą išsimokėti paimtus kreditus žmonėms turėtų būti dar lengviau.

Edita Užkuraitė

„Vakarų ekspresas”