Paslapčių, apgaubusių Lietuvos pilietybės suteikimą, įkaitė ir abejingų valdininkų pastumdėlė. Tokia pasijuto Amerikoje gyvenanti lietuvė Birutė Uknevičienė.
Ši moteris jau daugiau kaip metus iš Prezidentūros nesulaukia jokio atsakymo, ar bus palikta Lietuvos pilietybė jos 14-metei dukrai Rūtai Uknevičiūtei.
Tiktai „Lietuvos rytui” pradėjus domėtis šia istorija, paaiškėjo, kad buvusiai alytiškei B.Uknevičienei ir jos dukrai reikės perrašyti ankstesnį savo prašymą.
Kodėl Jungtinėse Valstijose gyvenantys lietuviai visus metus apie tai nebuvo informuoti, pareigūnai paaiškinti negali.
Ir motina, ir tėvas – piliečiai
Prašymą jos dukrai Rūtai palikti Lietuvos pilietybę B.Uknevičienė Prezidentūrai parašė praėjusių metų birželio 22-ąją.
Moteris nurodė, kad jos duktė 1991 metais gimė Alytuje. B.Uknevičienė tuo metu dar buvo tik Lietuvos pilietė, o Rūtos tėvas Antanas Algimantas Uknevičius turėjo JAV pilietybę.
Daugiau nei keturis dešimtmečius svetur gyvenusiam A.Uknevičiui Lietuvos pilietybė buvo grąžinta 1991 metais.
Amerikos ambasados konsuliniame skyriuje 1995 metais B.Uknevičienė sužinojo, jog Rūtai automatiškai suteikiama JAV pilietybė.
„Per tris valandas jai buvo išduotas gimimo liudijimas, kitą dieną – ir JAV pasas”, – „Lietuvos rytui” pasakojo B.Uknevičienė.
Tačiau alytiškei visą laiką buvo svarbu, kad duktė turėtų ir Lietuvos pilietybę: „Mes niekada nepraradome ryšio su gimtine, kiekvienais metais čia lankomės po keletą mėnesių, turime nekilnojamojo turto, gyvenamąją vietą. Mes pripažįstame save lietuviais”.
B.Uknevičienė teigė, kad turėti Lietuvos pilietybę trokšta ir Rūta.
Pasibaigus mokslo metams JAV duktė skuba į Lietuvą ir netgi Amerikoje stengiasi kuo daugiau kalbėti lietuviškai.
Motina su dukterimi ir šią vasarą gyvena Alytuje.
Rankas nuleido ir advokatė
Valdininkai priveikė ir B.Uknevičienės advokatę Oną Klinavičienę. Ji nesulaukė jokių paaiškinimų nei iš Prezidentūros, nei iš Migracijos departamento.
Teisininkei Prezidentūros Pilietybės grupės vyriausioji specialistė Dangerutė Jankauskienė atsakė, kad B.Uknevičienės prašymas persiųstas Migracijos departamentui, bet iš ten jokių žinių esą nėra.
Tačiau departamentas su advokate nesileido į kalbas.
„Jei prašymo formuluotė nėra tinkama, galbūt jį galima perrašyti? Galbūt trūksta kokių dokumentų? Bet man niekas nesiteikė nieko paaiškinti. Vis išgirsdavau atsakymus, jog nieko daryti nereikia”, – pasakojo O.Klinavičienė.
Advokatė mano, kad toks valdininkų požiūris į piliečius yra neteisėtas, pažeidžiantis žmonių teises.
Kaltino netobulus įstatymus
Pilietybės reikalų komisijos vadovė D.Jankauskienė serga. Ją pavaduojančio žmogaus šiuo metu irgi nėra.
Prezidentūros darbuotoja „Lietuvos rytui” teigė negalinti tiksliai atsakyti, kodėl neišsprendžiamas B.Uknevičienės prašymas, nes sudėtinga kalbėti iš atminties.
Tačiau D.Jankauskienė vis dėlto neatmetė, jog prašymas įstrigo dėl galiojančio Pilietybės įstatymo spragų. Dabar yra parengtas jo pataisų projektas.
Valdininkė spėjo, kad 1995 metais JAV pilietybę gavusi R.Uknevičiūtė automatiškai prarado Lietuvos pilietybę, kai 2003 metais įsigaliojo Pilietybės įstatymo pataisa. Todėl D.Jankauskienė mano, kad Rūtai turėtų būti ne palikta Lietuvos pilietybė, bet grąžinta.
Nežinojo naujų taisyklių
Tačiau Prezidentūros darbuotoja negalėjo atsakyti, kodėl taip seniai prašymą dėl pilietybės pateikusi B.Uknevičienė vis dar negavo jokio atsakymo.
„Ruošėmės tai padaryti. Norėjome paaiškinti situaciją, tačiau vis dar tikėjomės, kad Seimas priims sprendimą. Tenka tik apgailestauti, kad šis procesas vyksta taip lėtai”, – aiškino D.Jankauskienė.
2004-ųjų rugsėjį prezidentas Valdas Adamkus patvirtino pilietybės klausimų nagrinėjimo Pilietybės reikalų komisijoje taisykles.
Viename šio dokumento punktų teigiama, jog asmenų, gyvenančių Lietuvoje, prašymai dėl pilietybės turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per tris mėnesius, o asmenų, gyvenančių užsienyje, – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo visų reikiamų dokumentų gavimo dienos.
Ši tvarka D.Jankauskienei buvo staigmena. Ji pripažino, kad atsakymas B.Uknevičienei užtruko, tačiau manė, kad išnagrinėti prašymą privalu per metus.
„Dabar per šešis mėnesius?” – stebėjosi valdininkė.
Tereikėjo perrašyti prašymą
Dar keistesnė buvo Migracijos departamento pareigūnų reakcija į „Lietuvos ryto” klausimą, kodėl taip ilgai sprendžiami R.Uknevičiūtės pilietybės reikalai.
Šio departamento Pilietybės reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Junevičiūtė pripažino, kad toks prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per pusę metų, bet kartais dėl dokumentų trūkumo procesas užtrunka ilgiau: „Viskas priklauso nuo klausimo sudėtingumo”.
Ar toks klausimas priskiriamas prie sudėtingų, D.Junevičiūtė nesiryžo atsakyti, bet prisipažino, jog galėjo pasitaikyti ir kitokių kliuvinių: „Mes gauname labai daug dokumentų, todėl nespėjame atsakyti pagal terminus”.
Bet valdininkė informavo, kad atsakymas dėl R.Uknevičiūtės pilietybės į Prezidentūrą buvo išsiųstas dar balandį. Rašte teigiama, jog Rūtai Lietuvos pilietybė turėtų būti ne palikta, bet grąžinta.
„Paprasčiausiai turėtų būti suformuluotas kitas prašymas.
Pilietybės grąžinimo procedūra taip pat yra supaprastinta, kadangi pilietybė įrodyta”, – daugiau kaip metus lauktą atsakymą per kelias minutes įstengė išdėstyti Migracijos departamento darbuotoja.
Sprendimai apaugo paslaptimis
Paslaptys gaubia ir Lietuvos pilietybės suteikimą išimties tvarka.
Šią savaitę V.Adamkus pilietybę suteikė dviem užsieniečiams – JAV pilietei Barbarai Clow ir pabėgėliui iš Afganistano Mohammadui Mirvais Anvari.
Bandant išsiaiškinti šių asmenų nuopelnus Lietuvai buvo susidurta su neįtikėtinomis kliūtimis. Prezidentūroje paaiškinta, kad afganistaniečio asmens byla yra valstybės paslaptis.
Kalbėdami apie B.Clow pareigūnai buvo atviresni, bet siūlė patiems aiškintis šios moters nuopelnus mūsų šaliai.
„Šalies vadovas turėjo pakankamai informacijos apie šiuos asmenis ir dėl jų nuopelnų neabejoja”, – aptakia fraze dangstėsi prezidento patarėjas teisės klausimais Haroldas Šinkūnas.
Išvedžiojimai sukėlė nuostabą
Tačiau prezidento patarėjas atsisakė atskleisti, kodėl pilietybė išimties tvarka šį kartą nebuvo suteikta kitiems jos prašantiems 29 užsieniečiams. H.Šinkūno tvirtinimu, paviešinti pilietybės prašiusiųjų pavardes esą draudžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas.
Šitokie valdininko išvedžiojimai sukėlė nuostabą ne tik Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pareigūnams, bet ir žurnalistų etikos inspektoriui Romui Gudaičiui.
„Tokios žinios turi visuomenės intereso požymių, todėl turėtų būti skelbiamos. Taip pat turi būti atskleisti ir tie atvejai, kai atsisakoma suteikti pilietybę. Visuomenė turi teisę žinoti, kodėl buvo suteikta arba nesuteikta pilietybė”, – neabejojo inspektorius.
Teismas pabrėžė skaidrumą
Į Lietuvos pilietybės suteikimą išimties tvarka itin atidžiai pradėta žiūrėti po buvusį šalies vadovą Rolandą Paksą iš posto nuvertusio skandalo.
Liberaldemokratų lyderis, atsidėkodamas už finansinę paramą per prezidento rinkimus, Lietuvos pilietybę išimties tvarka suteikė Jurijui Borisovui.
R.Pakso dekretą tada išnagrinėjęs Konstitucinis teismas nusprendė, kad suteikdamas pilietybę savo dosniam finansiniam rėmėjui prezidentas vadovavosi ne valstybės, bet savo asmeniniais interesais, todėl pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Išnarpliojęs skandalingą bylą Konstitucinis teismas taip pat nurodė, kad pilietybės suteikimo procesas turi būti skaidrus, pilietybės siekiantys asmenys atidžiai tikrinami, o prezidentas, suteikdamas pilietybę, turi prisiimti visą atsakomybę už savo sprendimus.
Tadas Ignatavičius