Klaipėdos parke, šalia jau anksčiau palaidotų dvejuose karuose kritusių vokiečių karių, vakar priglausti ir iš Panevėžio atgabenti jų tautiečių, žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą (1914-1918), palaikai.
Į juodus kartono karstus sudėti 832 ekshumuotų karių palaikai buvo atvežti keturiais kariniais automobiliais. Palaikus palaidojo lietuviai – Karaliaus Mindaugo motorizuotojo pėstininkų bataliono ir generolo leitenanto Motiejaus Pečiulionio arsenalo 2-osios pėstininkų kuopos kariai.
Palaikus pašventino Klaipėdos įgulos kapelionas kapitonas Saulius Noretas.
Paminkliniai kryžiai naujas kapavietes papuoš vėliau. Iškilminga ceremonija numatyta rugsėjo 20 dieną.
Panevėžio savivaldybė ir šalies Vyriausybė palaikams ekshumuoti, jiems tirti bei perlaidoti skyrė 210 tūkst. litų.
Nustebino palaikų gausumas
Pirmajame pasauliniame kare žuvę vokiečiui kariai buvo palaidoti Panevėžio parko kapinėse, kurios 1947 metais buvo sulygintos su žeme. Vėliau čia įrengtas stadionas, priklausantis J.Balčikonio gimnazijai.
Panevėžyje kariškiai ir gimnazistai palaikus atkasinėjo du mėnesius. 23 karių palaikus tyrėjai identifikavo pagal asmens žetonus ar išgraviruotus žiedus.
„Tyrimai parodė, jog kariai mirė nuo žaizdų šalia veikusioje karo ligoninėje, kiti čia greičiausiai buvo atgabenti iš mūšių vietų”, – „Lietuvos rytui” pasakojo ekshumavimui vadovavusi vilnietė archeologė Daina Stankevičiūtė, kurią labiausiai nustebino palaikų gausumas.
Vokiečiai braukia ašaras
Stadione atkasta ir kariams priklausiusių daiktų – šalmų, auksinių žiedų, durklas, taip pat dantų, kojų protezų. Du kariai tikriausiai per medikų neapdairumą buvo palaidoti su termometrais pažastyse. Daug metų žemėje išgulėję prietaisai veikia ir dabar.
Radiniai bus perduoti Panevėžio muziejui, nes archeologai nesitiki, kad Vokietijoje dar galėtų atsirasti žuvusiųjų giminaičių, kurie norės susigrąžinti identifikuotų karių daiktus.
Vokietijos karių kapų globos sąjungos atstovas Manfredas Drobe nusiteikęs optimistiškiau: „Visko pasitaiko. Dar atsiranda žmonių, kurie braukia ašaras, sužinoję apie Pirmajame pasauliniame kare kritusius savo protėvius”.
M.Drobe apgailestavo Panevėžyje neaptikęs karo ligoninės archyvų, parke sunaikintų antkapių su užrašais išdėstymo schemų, iš kurių būtų įmanoma identifikuoti ten palaidotų karių palaikus. Tačiau jis neatmeta, jog svarbūs dokumentai kada nors gali atsirasti.
Vokiečių karių kapus, kurių yra daugelyje Europos šalių, globojančios sąjungos atstovo duomenimis, vien per Antrąjį pasaulinį karą Lietuvoje žuvo apie 15 tūkst. jo tėvynainių. Per ankstesnį karą mūsų šalyje žuvusių ir palaidotų vokiečių karių skaičius nežinomas.
Pagerbti ir žuvusieji jūroje
Sovietmečiu vokiečių karių kapinės buvo išdraskytos Klaipėdoje. Uostamiestyje palaidota keli tūkstančiai 1939-1945 metais žuvusių karių. Dabar čia pastatyti juodo granito paminkliniai kryžiai, yra plokštės su identifikuotų karių pavardėmis.
Dar vienas monumentas parke pastatytas Baltijos jūroje 1944 metų pabaigoje žuvusiems, dingusiems be žinios civiliams gyventojams bei kariams, kurie tuo metu plaukė Vokietijos motorlaiviu „Fusilier”. Jį nuskandino rusų povandeninio laivo paleista torpeda.
„Fusilier” liekanas su žmonių palaikais jūros dugne prieš porą metų aptiko povandeninės archeologijos pradininkas mūsų šalyje, Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus kartu su savo pagalbininkais.
Gediminas Pilaitis