Mūsų ausys kasdien sugeria tūkstančius įvairiausių garsų, kurie veikia savijautą, darbingumą, miegą
Miesto žmogaus ausis, pripratusi prie nuolatinio ūžimo ir triukšmo, vis labiau ilgisi natūralių garsų. Ištrūkti į gamtos ramybės prieglobstį galime ne taip dažnai, o reikėtų…
Kodėl kenkia?
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro skyriaus vedėjos Astos Razmienės, triukšmas gali pažeisti klausą, kai garsas yra labai didelis (daugiau nei 140 decibelų). Tokį garso lygį gali sukelti lėktuvų, motociklų motorai, sirenos, pneumatiniai įrenginiai (grąžtai, plaktai), audio- ir stereo- sistemos, ginklų šūviai. Jei garso lygis nuolatos viršija 85 decibelus, maždaug po 5 metų gali susilpnėti klausa. Dažniausiai nustatomas profesinis klausos susilpnėjimas žmonėms, kurie dirba triukšmingoje aplinkoje (ekskavatorininkai, traktorininkai ir kt.).
Triukšmas ir miegas
Įvairūs garsai vargina mūsų ausis ne tik dieną. Gydytoja A.Razmienė teigia, kad kai triukšmo lygis patalpoje didesnis nei 30 dB(A) (tokį garsą sukelia lapų šnarėjimas), galimi ilgalaikiai miego sutrikimai. Anot gydytojos, pastovus miego trikdymas yra stresas organizmui, kuris sukelia širdies kraujagyslių sistemos pakenkimus (hipertenziją, stenokardiją). Naujausi moksliniai tyrimai miego trikdymą dėl triukšmo sieja ir su antriniu diabetu, nutukimu, imuniteto sumažėjimu, nes sutrinka hormono kortizolio išskyrimas, sumažėja gliukozės, lipidų įsisavinimas organizme. Jautriausi triukšmui pagyvenę, turintys fizinę bei psichinę negalią, dirbantys ar gyvenantys triukšmingoje aplinkoje (prie oro uostų, geležinkelių, intensyvaus eismo gatvių) žmonės.
Lemia elgseną
Pastebėjote, kad vaikams darosi vis sunkiau susikaupti ir sutelkti dėmesį į vieną užsiėmimą? Visuomenės sveikatos centro specialistė A.Razmienė pabrėžia, kad triukšmas įsiterpia į kalbos suvokimą ir neigiamai veikia mokymosi procesą: „Nustatyta, kad dėl triukšmo neįsisavinama apie 25 procentai informacijos. Vaikams dėl triukšmo sutrinka dėmesys bei gebėjimas spręsti iškilusias problemas. Dėl išorinio triukšmo jiems sunkiai sekasi praktinės užduotys, naujų dalykų įsisavinimas, ypač kalbų mokymasis”, – vardija gydytoja. Išorinis triukšmas chaotiškai veikia ir vaikų vidinį nusiteikimą, lemia neigiamą socialinę elgseną. Triukšmas gali iššaukti agresiją, kai garsas viršija 80 dB(A) – tai statybų, signalizacijos, garsios muzikos keliami garsai.
Priimtini garsai
Norėdami išsaugoti gerą savijautą ir darbingumą visą dieną, nebūtinai turite užsidaryti ir atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio. Gydytojos A.Razmienės teigimu, normalus, žmogui priimtinas triukšmas, yra toks, kuris netrukdo užmigti, neerzina ir leidžia normaliai dirbti. Nustatyta, kad nakties metu triukšmas nesutrikdo miego, jei garso lygis gyvenamosiose patalpose neviršija 30 dB(A). Tai lapų šnarėjimo sukeliamas garsas ir jo žmogaus ausis beveik negirdi. Gyvenamosiose teritorijose dienos metu garsas neturi viršyti 55 dB(A) (įprastinės kalbos keliamas triukšmas). Esant tokiam triukšmui, gerai jausitės ir jūs, ir aplinkiniai.
Nukenčia vaikai
Triukšmo ir išorinio chaoso pasekmes dažniausiai patiria vaikai. Suaugusieji per ilgą laiką pripranta dirbti nemalonius pojūčius sukeliančioje aplinkoje, tačiau vaikams tai ypač sudėtinga. „Prieš keletą metų Vilniaus Visuomenės sveikatos centras atliko apskrities moksleivių apklausą, kurioje domėtasi, kokie triukšmo šaltiniai labiausiai erzina. Moksleiviai dažniausiai vardijo šiuos veiksnius: kai kas nors barasi, kai rėkia tėvai, tranki, bevertė muzika, transporto ūžimas”, – kalba gydytoja. A.Razmienė ragina suaugusius labai rimtai pažiūrėti į šiuos vaikų teiginius ir pakoreguoti vaikus erzinantį elgesį. Augdami aplinkoje, kur nuolat rėkiama ir baramasi, vaikai ne tik ugdo netinkamus bendravimo įgūdžius, bet ir dažniau susiduria su sveikatos problemomis. Nuolatinis triukšmas sukelia vaikui stresinę reakciją, padažnėja širdies ritmas, padidėja hormonų išsiskyrimas ar netgi sulėtėja vaiko vystymasis.