Britų turizmo ekspertas Jonathanas Bousfieldas tikisi, kad Vilnius išvengs to, kas nutiko Rygai. Pigūs skrydžiai iš Didžiosios Britanijos į Latvijos sostinę paskatino jaunus britus savaitgalio kelionėms, kurių tikslas – leisti laiką pigiai pasigeriant.
Jonathanas Bousfieldas, kelionių vadovų po Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Lenkiją ir Baltijos šalis autorius, šį sykį į Vilnių iš Londono atvyko mėnesiui. Jis renka medžiagą apie Lietuvą naujam „Baltijos šalių vadovo” leidimui.
Neskirstant į Vakarus ir Rytus
„Negaliu tvirtai pasakyti, ar pats pasirinkau, ar taip susiklostė aplinkybės, kad patekau į rytinę Europos dalį, o ne kur nors kitur, – pasakojo LŽ pašnekovas. – Studijuodamas universitete istoriją, itin domėjausi Pietryčių Europa. Dar studentas išmokau kroatų kalbą. Jauną istoriką traukė užsienio šalys, tad pradėjau keliauti ir, atrodo, savaime suprantama, kad parašiau kelionių knygas apie Kroatiją ir Bulgariją.”
Visos šalys, kuriose J.Bousfieldas dirbo, jam atrodo skirtingos ir kiekviena savaip patiko. Jo įsitikinimu, klaidinga manyti apie šalis kaip apie Vakarų ir Rytų Europą, nes skiria vienintelis dalykas – politinė sistema, kuri buvo nuo 1945-ųjų iki 1989 metų. Kultūros ir civilizacijos požiūriu viskas labai įvairuoja, ir juo daugiau keliauji, geriau pažįsti tą įvairovę, tuo sunkiau skirstyti ar apibendrinti.
Nebuvo sunku apsispręsti
Turizmo ekspertas J.Bousfieldas pirmą kartą atvyko į Lietuvą 1998 metais. Jau buvo pradėjęs rašyti kelionių knygas ir dairėsi, kokios Europos šalys dar išsamiau nepristatytos britų turistams. Pasak pašnekovo, apsilankius Baltijos valstybėse tikrai nebuvo sunku apsispręsti, kad norėtų rašyti apie jas. Knygai skyrė apie dvejus metus, kur kas daugiau, negu būtų reikėję tiriamajam darbui, tačiau taip čia patiko, kad vis rasdavo dingsčių kuo ilgiau pabūti.
„Daug laiko praleidau Vilniuje, nes man patinka šis miestas. Jo architektūra, žmonės, atmosfera, kultūrinis kraštovaizdis. Vilnius yra toks miestas, kuriame norėčiau gyventi. Ne tik trumpai apsilankyti ir vėl išvykti”, – kalbėjo londonietis.
Po trumpų apsilankymų J.Bousfieldas 2000-2001 metais įsikūrė Vilniuje keturiems mėnesiams. Vėliau grįžo dar keturiems mėnesiams. 2004 metais pasirodė jo knyga „The Rough Guide to the Baltic States” („Vadovas po Baltijos šalis”). Jos viršeliui pasirinktas Trakų pilies vaizdas.
Dabar turizmo ekspertas rengia naują knygos leidimą ir vėl apsistojo Vilniuje ilgėliau. Per mėnesį ketina iš naujo viską aplankyti sostinėje, taip pat tokias turistams įdomias Lietuvos vietas kaip Nidą, Palangą, Kryžių kalną, Trakus, Druskininkus, jo paties labai mėgstamą Birštoną, Kėdainius, Šilutę, Ventės ragą, Rusnę.
Pašnekovas prisiminė apsilankymą Šiauliuose, „Laiptų” galeriją, neįprastus dviračių ir televizorių muziejus, Ch.Frenkelio rūmus, taip pat pėsčiųjų bulvarą, kuriuo galima nueiti į daugelį lankytinų vietų, patogų susisiekimą su Kryžių kalnu.
Turisto ir žurnalisto žvilgsniu
Naujame knygos leidime autorius minės ir Vilniuje šalia Katedros statomus Valdovų rūmus. Ar jie bus įdomūs turistams, priklausys, pasak pašnekovo, nuo pusiau autentiškos ekspozicijos. Jei ji bus paviršutiniška ir nuobodi, užsienio turistai nesupras, kodėl šis pastatas toks svarbus.
J.Bousfieldo kelionių knygos išlaiko tradicinę struktūrą, tačiau kai kur autorius leidžia savo entuziazmui rasti būdų prasiveržti. Pavyzdžiui, toks būtų pasakojimas apie žymų prancūzų rašytoją Romainą Gary – nedaug kas žino, kad jis gyveno Vilniuje.
Kelionių vadovų leidėjai suteikia autoriui laisvę ir pasitiki jo nuomone. Ta laisve, originaliu požiūriu ir stiliumi J.Bousfieldo knygos skiriasi nuo kitų.
Paprastai kelionių knygų autorius lanko įvairias vietas lyg pats būtų turistas ir žvelgia į viską kaip žurnalistas. Susirenka kuo daugiau informacijos turizmo departamente ir turizmo centruose, taip pat savivaldybėse. Užsirašo pastabas apie aplankytas vietas ir ieško taikliausio sakinio įspūdžiams aprašyti.
J.Bousfieldo knyga apie Kroatiją sulaukė net keturių leidimų. Autorius tokį jos populiarumą paaiškino paprastai. Kroatija yra Europos pietuose ir turistus traukia saulėta Viduržemio jūros pakrantė. Tačiau britams gali būti patraukli ir Lietuva. Jie, pasak pašnekovo, palyginti turtingi ir paprastai per metus atostogauja ne vieną kartą. Vasarą jie galėtų rinktis karštą Viduržemio jūros šalį, o kitu metų laiku – tokį įdomų kultūrinį miestą kaip Vilnius, natūralų gamtos grožį Neringoje ar Dzūkijoje. Lietuvoje yra ne tik puikios architektūros miestų, bet ir daug natūralios gamtos vietovių, todėl šalis turi puikių galimybių pritraukti vis daugiau turistų.
Kaip vieną tokių galimybių J.Bousfieldas minėjo ir 2009 metus, kai Vilnius bus Europos kultūros sostinė. Tada Lietuva galės prisistatyti kaip stiprias kultūros tradicijas turinti šalis ir paskatinti kultūrinį turizmą.
Atbaidant kitus turistus
Lietuvoje, pasak turizmo eksperto, daug gerų permainų: atsirado naujų viešbučių, geriau pristatomi muziejai bei galerijos, geresnis ekspozicijų aprašymų vertimas į anglų kalbą. Vilniuje tiesiog lengva maloniai leisti laiką. Ir jo raida galbūt geriau kontroliuojama nei kitų Europos miestų. Matyti pastangos apsaugoti senamiestį ir jis nusipelnė atsakingesnio požiūrio nei sovietmečiu, o nauji statiniai turėtų harmoningai derėti su tuo, kas jame jau yra.
J.Bousfieldas pabrėžė, kad visos Baltijos šalių sostinės skirtingos. Ryga, jo manymu, pasikeitė labiau, tačiau nebūtinai į gerąją pusę. Daugybė kavinių ir restoranų miesto centre orientuojasi į vienos ar kelių dienų turistus. Kokybės ir aptarnavimo lygis krenta, kainos kyla. Miestas tapo viena tų vietų, kurioms turizmas daro neigiamą poveikį. Matyti net savotiškas cinizmas, kaip tvarkomas turizmo verslas Rygoje.
J.Bousfieldas tikisi, kad Vilnius išvengs to, kas nutiko Rygai. Pigūs skrydžiai iš Didžiosios Britanijos į Latvijos sostinę, taip pat pigus alus paskatino čia lankytis jaunus britus, kurių kelionės tikslas – praleisti savaitgalį pasigeriant. Tokie atsitiktiniai keliautojai atbaido kitus turistus.
Kelionių vadovų įtaka
„Daugelis didžiųjų leidyklų yra išleidusios ar rengiasi leisti kelionių vadovus po Baltijos šalis, – pasakojo vienas pirmųjų tokių knygų autorius Didžiojoje Britanijoje. – Labai gerai, kad leidėjai domisi šiuo regionu ir dideliuose Londono knygynuose matai: „Baltijos šalys”, „Baltijos šalys”, „Baltijos šalys” ar ką nors tik apie Lietuvą, Vilnių. Tai patraukia žmonių dėmesį. Jei Britanijos knygynuose ir bibliotekose ieškosi knygų apie Lietuvos istoriją ar kultūrą, dažnai nieko nerasi, todėl kelionių vadovų daroma įtaka yra labai didelė. Paradoksalu, bet būtent jie pristato šalies kultūrą ir istoriją plačiajai auditorijai.”
Kelionių knygų autoriui tokia atsakomybė yra didelis malonumas. Jis stengiasi kuo daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją ir kultūrą, tačiau naujų knygų anglų kalba išleidžiama tik viena kita. Labai sunku rasti ir lietuvių rašytojų, išverstų į anglų kalbą. Leidėjai atsargūs, nenori rizikuoti, nors tokiems autoriams kaip Jurga Ivanauskaitė ar Jurgis Kunčinas angliški vertimai būtų garantavę pelnytą tarptautinį pripažinimą.
Obuolių pyragas
J.Bousfieldas jau moka šiek tiek lietuviškai: lietuvių kalba skaito laikraščius, taisyklingai kirčiuoja lietuviškus vietovardžius. Užupio kavinėje Vilniuje kalbinamas turizmo ekspertas lietuviškai užsisakė ir obuolių pyrago su žaliąja arbata.
Pašnekovas juokavo, kad kelionių knygoje apie Baltijos šalis parašė, jog šioje kavinėje patiekiamas labai skanus obuolių pyragas, todėl retkarčiais jo turi iš naujo paragauti, kad įsitikintų, ar vis dar toks pat skanus.
Trumpai
Keturiasdešimt penkerių metų Jonathanas Bousfieldas gimė Šiaurės Anglijoje. Studijavo istoriją Oksfordo universitete. Gyvena Londone. Parašė kelionių vadovus po Bulgariją, Kroatiją, Austriją, Lenkiją ir Baltijos šalis.