Generalinė prokuratūra, pralaimėjusi teisminius ginčus su Valstybės saugumo departamentu (VSD), tikriausiai turės atlikti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo Seimo komitetui išslaptinant VSD veiklos tyrimo medžiagą.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas panaikino Generalinės prokuratūros nutarimą, kuriuo prokurorai anksčiau buvo atsisakę pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo valstybės paslapties atskleidimo.
Skundą dėl tokio prokuratūros nutarimo teismui buvo padavęs VSD.
Gegužės 21 dieną jį nagrinėjusi teisėja VSD skundą patenkino ir prokuratūros nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo panaikino kaip teisiškai nepagrįstą.
Tačiau Generalinė prokuratūra šį teisėjos sprendimą netrukus apskundė teismo pirmininkei Daivai Kazlauskienei.
BNS žiniomis, teismo pirmininkė gegužės 29 dieną paliko galioti teisėjos nutartį. BNS penktadienį nepavyko susisiekti su D.Kazlauskiene ir gauti oficialų jos patvirtinimą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis BNS sakė kol kas nesąs oficialiai informuotas apie teismo pirmininkės sprendimą, todėl jo nekomentuosiąs.
Su prašymu į Generalinę prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą kovo 27 dieną kreipėsi VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) viešai paskelbė VSD veiklos parlamentinio tyrimo duomenis.
VSD vertinimu, paviešinus VSD veiklos parlamentinio tyrimo duomenis, buvo atskleista valstybės paslaptį sudaranti informacija.
Generalinė prokuratūra tuomet pareiškė iš Seimo pateiktos medžiagos matanti, jog NSGK pirmininkas bei už informacijos išslaptinimą balsavę komiteto nariai vertino komiteto darbo metu surinktą medžiagą kaip jų parengtą įslaptintą informaciją, todėl jie buvę įsitikinę, kad nepažeidė valstybės paslapties įstatymo.
Prokurorai nutarė, kad išslaptindami įslaptintą informaciją NSGK nariai padarė „pateisinamą teisinę klaidą” – dėl „dviprasmiškų įstatymo nuostatų formuluočių suvokė savo veiką kaip atitinkančią ginčytinų įstatymo nuostatų reikalavimus” ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
NSGK kovą išslaptino dalį liudijimų, susijusių su galimais valstybės pareigūnų korupciniais ryšiais – daugiau nei 180 puslapių dokumentų iš maždaug pusantro tūkstančio, sukauptų per parlamentinį tyrimą.
Išslaptindamas tyrimo medžiagą, NSGK užbėgo už akių Seimo valdybai, kuri, kaip planuota, jau kitą dieną turėjo apsispręsti – viešinti medžiagą ar ne, ir kokia forma bei apimtimi.
Seimo pirmininko Viktoro Muntiano sudaryta komisija konstatavo, jog NSGK neteisėtai išslaptino VSD veiklos tyrimo medžiagą. Tačiau tolesnių veiksmų nesiimta, Generalinei prokuratūrai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl paslapties atskleidimo.
VSD veiklos parlamentinį tyrimą atlikęs NSGK savo išvadose prieš pusmetį konstatavo, jog „VSD generalinis direktorius Arvydas Pocius nėra pajėgus tinkamai organizuoti VSD darbą ir jam vadovauti”. Išvadų kritikai vadino jas nepakankami motyvuotomis, grįstomis veikiau prielaidomis nei faktais.
A.Pocius po nepalankių išvadų patvirtinimo Seime atsistatydino ir dabar laikinai eina VSD generalinio direktoriaus pareigas, kol bus paskirtas naujas vadovas.
Antradienį Seimas spręs, ar pritarti prezidento teikiamai dabartinio Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovo Povilo Malakausko kandidatūrai į VSD generalinio direktoriaus pareigas.
Iniciatyvos imtis parlamentinio tyrimo kilo, kai pernai rugpjūtį iškritęs per viešbučio langą Breste, kur buvo tarnybinėje komandiruotėje, žuvo valstybės saugumo karininkas Vytautas Pociūnas, dirbęs Lietuvos konsulate Gardine. Generalinės prokuratūros tyrimas nustatė, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas.
Iš pradžių siūlyta aiškintis V.Pociūno žūties aplinkybes, tačiau vėliau, politikams ir žiniasklaidai paskelbus įvairių šio tragiško įvykio versijų, kuriose kvestionuoti VSD sprendimai, nutarta tyrimą išplėsti, aiškinantis ir paties departamento veiklą.