Rentgenas: ar nauda visada didesnė už žalą?

Lietuvos radiologinės pagalbos optimizavimo programoje numatyta palaipsniui atsisakyti fluorografų dėl didelės pacientų apšvitos. Tačiau jie vis dar naudojami.

Tačiau jų šlovei blėstant pacientai vos ne garbės dalyku laiko pasitikrinimą kompiuteriniu tomografu. Ar nauda, gauta iš šio tyrimo, tikrai didesnė už žalą?

Apie rentgenodiagnostiką kalbėjomės su Radiacinės saugos centro Klaipėdos skyriaus vedėja Irma Zakarauskiene.

Kiek plačiai naudojami medicinoje rentgeno diagnostikos tyrimai?

Kiekvienais metais Lietuvoje atliekama apie 3,7 milijono rentgeno tyrimų. Mūsų šalyje gyvena apie 3,5 milijono gyventojų, tad išeitų, kad kiekvienas mūsų kasmet vidutiniškai tiriamas bent kartą. O vienam milijonui pasaulio gyventojų per metus vidutiniškai atliekama 330 tūkstančių rentgeno tyrimų. Kai kas paklaus – kodėl Lietuvoje jų atliekama beveik tris kartus daugiau. Tokių tyrimų skaičius priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Lietuva priklauso labiausiai išsivysčiusių šalių grupei, o šios grupės vidurkis – 990 tūkstančių tyrimų vienam milijonui gyventojų. Mažiausiai išsivysčiusių šalių grupėje šis skaičius gerokai mažesnis – 20 tūkstančių. Taigi negalima nesutikti su tuo, jog rentgeno tyrimai jau seniai tapo mūsų gyvenimo dalimi.

Kiek jonizuojančiosios spinduliuotės aparatų yra Klaipėdos mieste?

Vien Klaipėdos mieste yra apie 130 rentgeno diagnostikos aparatų. Lietuvoje jų priskaičiuojama iki 2000. Šiandien jonizuojančioji spinduliuotė naudojama ne tik diagnozuojant kaulų lūžius ar surandant svetimkūnius, pavyzdžiui, prarytus daiktus žmogaus organizme. Retas chirurgas ryšis operacijai, prieš tai atidžiai neišnagrinėjęs, kaip vieta, kurią jis ruošiasi operuoti, atrodo rentgeno nuotraukoje. Rentgeno diagnostikos aparatai vis tobulėja, o retas odontologas įsivaizduoja savo darbą be dantų rentgeno aparato.

Ar Radiacinės saugos centras tikrina rentgeno aparatų medicinos įstaigose saugumą?

Radiacinės saugos centras visoms įstaigoms ir įmonėms, įskaitant ir medicinos, išduoda licencijas veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais. Prieš išduodant šią licenciją įvertinama, kaip įstaiga, dirbdama su šaltiniais, užtikrins darbuotų, pacientų ir gyventojų radiacinę saugą. Visi keliami reikalavimai atitinka nustatytus Europos Sąjungos direktyvose. Vėliau tikrinama tam tikru periodiškumu.

Kad medicinos įstaigoje mums būtų kokybiškai atlikta rentgeno nuotrauka, lemia keli veiksniai – paties aparato kokybė, jo parametrų tikslumas, filmų ryškinimo proceso kokybė ir personalo kvalifikacija. Nuo tada, kai buvo pradėta rentgeno aparatų kokybės kontrolė Lietuvoje, rentgeno aparatų, neatitinkančių reikalavimų, gerokai sumažėjo. Jei lyginsime Lietuvos rentgeno diagnostikos aparatų amžių su Švedijos, aišku, jie kur kas senesni. Tačiau mūsų gydymo įstaigose kokybės kontrolė yra privaloma ir atliekama visiems rentgeno diagnostikos aparatams kasmet, o mamografiniams aparatams – kas pusę metų. Mūsų šalyje naudojami aparatai atitinka techninius reikalavimus, keliamus ES šalyse. Tie, kurie neatitinka šių reikalavimų, yra remontuojami arba nebenaudojami.

Nekokybiškų aparatų skaičius kasmet mažėja. Rentgeno diagnostikos aparatų kokybę įrodo ir išmatuotos pacientų dozės, kurios neviršija rekomenduojamųjų lygių. Radiacinės saugos centras ir toliau tęsia pacientų dozių matavimus rentgeno diagnostikos procedūrų metu. Tos gydymo įstaigos, kuriose šios dozės viršija nustatytus rekomenduojamuosius lygius, turi ieškoti priežasčių ir jas šalinti, kad visi pacientai tyrimų metu gautų kiek įmanoma mažesnes apšvitos dozes.

Ar yra nekenksmingų rentgeno aparatų?

Tyrimas būtų nekenksmingas, jeigu jam nebūtų naudojama jonizuojančioji spinduliuotė. Tačiau jeigu rentgeno spinduliuotė „nepervers” žmogaus kūno, tai išryškinus paaiškės, kad rentgeno nuotrauka yra tuščia. O jeigu rentgeno tyrimas atliekamas, norom nenorom tenka susitaikyti su mintimi, kad gausime vienokią ar kitokią dozę. O kur dozė – ten papildoma rizika susilaukti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio reiškinių – vėžio ar genetinių pokyčių. Todėl gydytojas, kuris skiria rentgeno diagnostikos procedūrą, turi visada įvertinti tyrimo naudą ir galimą žalą paciento sveikatai. Tuomet yra priimamas sprendimas, koks tyrimas yra būtinas ir priimtiniausias pacientui.

Kokias apšvitos dozes gauna pacientai tyrimų metu?

Pacientų dozės nėra ribojamos. Tos dozės priklauso ir nuo tiriamojo stambumo, tad tenka kalbėti apie vidutines dozes.

Jos parodo, kaip gerai dirba rentgeno aparatas ir rentgeno skyriaus personalas. Leistina yra ta dozė, kuria galima nustatyti diagnozę. Jei kalbėsime apie pačius rentgeno diagnostikos tyrimus, tai didžiausios spindulių dozės gaunamos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu.

Ar ši apšvita didesnė negu atliekant tyrimą rentgeno aparatu?

Dėl informacijos kiekio kai kuriems žmonėms kompiuterinė tomografija atrodo kaip vaistas nuo visų ligų. Tačiau retas žino, kad dozės, kurias žmogus gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, yra visai nemažos. Žinoma, jos priklauso nuo tyrimo trukmės, tiriamosios vietos, tyrimo tikslų, tačiau tiriant liemenį kartais jos gali siekti 10-15 mSv (mažesnės dozės – apie 2,3 mSv – gaunamos kompiuteriniu tomografu tiriant galvą). Tokias dozes gauna retas žmogus, nuolat dirbantis su jonizuojančiąja spinduliuote, pavyzdžiui, atominėje elektrinėje. Dažnai pacientai būna labai įkyrūs ir visokiais būdais prašo, kad būtų atliktas tyrimas „kompiuteriu”, net jeigu toks tyrimas ir nereikalingas. Kas, jeigu ne gydytojai, žino, kokias dozes gauna tiriamieji, kas, jeigu ne jie, supranta, kada to tyrimo tikrai reikia?

Kodėl gi rekomeduojama atsisakyti fluorografų? Kiek jų Klaipėdoje dar veikia?

Fluorografas dirba tokiu pat principu kaip ir įprastinis rentgeno diagnostikos aparatas, tik gaunamas mažo formato vaizdas. Šis metodas leidžia ištirti daugiau ligonių mažesnėmis išlaidomis, o nedidelio formato nuotraukas patogiau saugoti. Fluorografiniai tyrimai naudojami tuberkuliozei diagnozuoti, t.y. žmonės profilaktiškai tiriami, ar jų plaučiai nėra pažeisti tuberkuliozės. Nustatyta, kad fluorografais tiriami žmonės gauna keletą kartų didesnes apšvitos dozes nei tiriami įprastiniais rentgeno aparatais. Optimizuojant pacientų saugą šių tyrimų reiktų kuo greičiau atsisakyti, tačiau ftiziatrų nuomone, tol, kol mūsų šalyje tiek daug žmonių serga tuberkulioze, šių tyrimų reikia atlikti kuo daugiau. Todėl nuspręsti turi ne tik radiacinės saugos specialistai, bet ir gydytojai rentgenologai bei ftiziatrai, gerai išsiaiškinę, ar fluorografinių tyrimų nauda yra didesnė už žalą, t.y. įvertinti tyrimų pagrįstumą. Be to, fluorografai yra pakankamai seni aparatai, todėl kasmet dalis jų sugenda, o juos pakeičia nauji rentgeno diagnostikos aparatai. Šiuo metu Klaipėdoje beliko trys fluorografai: Sveikatos priežiūros ecntre, Jūrininkų pirminės sveikatos priežiūros centre bei Tuberkuliozės ligoninėje.

Ar daug spindulių gauna pacientas atliekant dantų rentgeno nuotrauką?

Šiuolaikiniai dantų rentgeno aparatai skleidžia labai siaurą spinduliuotės pluoštą, todėl organai, esantys netgi netoli nuo šviečiamo žandikaulio, gauna labai mažas dozes. Tos dozės tokios mažos, jog dažnai paciento švinuota prijuoste dengti net nebereikia, pakanka tik kaklo sritį. Tačiau norint, kad pacientas, jau pripratęs prie švino prijuosčių, jaustųsi ramiau, tokios prijuostės dar dažnai naudojamos.

Ar yra koks „priešnuodis” prieš jonizuojančiąją spinduliuotę?

Reikia stiprinti organizmo imunitetą. Žmogaus imuninė sistema su apšvitos pasekmėmis kovoja taip pat, kaip ir su į organizmą patekusiais virusais ar bakterijomis.

Kam šių tyrimų nerekomenduotumėte?

Atsargios turi būti moterys. Jos turėtų informuoti gydytoją apie savo nėštumą. Saugos priemones ypač atidžiai reikia taikyti tiriant vaikus, nes vaikai yra jautresnis jonizuojančiajai spinduliuotei nei suaugusieji.