Trečiadienį popiežius Benediktas XVI pripažino senųjų Pietų Amerikos gyventojų „kančias” ir taip ėmėsi atitaisinėti žalą, kurios jo žodžiai pridarė kelionės po Braziliją metu, praėjus aštuoniems mėnesiams po garsiosios paskaitos, kai joje nuskambėjęs islamo sugretinimas su smurtu supykdė musulmoniškąjį pasaulį.
Per bendrąją savaitinę audienciją Benediktas XVI teigė, kad negalima „nekreipti dėmesio į kančias ir skriaudas, kolonizatorių suteiktas vietos gyventojams”, kurių „pagrindinės teisės dažnai būdavo paminamos”.
Gegužės 9-13 dienomis Brazilijoje viešėjęs popiežius paskutiniąją vizito dieną pareiškė, kad „krikščionybę neprimetė užsienio kultūra”. Šie jo žodžiai sulaukė griežtos kritikos iš senųjų žemyno gyventojų organizacijų lyderių, kuriems tokios pastabos pakvipo siekiu peržiūrėti istoriją.
„Kristus buvo Išganytojas, kurio tyliai ilgėjosi (Amerikos čiabuviai)”, – sakydamas kalbą Švč. Mergelės Marijos šventykloje garsėjančiame Aparesidos mieste teigė intelektualusis popiežius.
Be to, neseniai kilusį iki Kolumbo laikų išpažintų senovinių tikėjimų atgimimą 80-metis Benediktas XVI pavadino „žingsniu atgal”, ir tuo sukėlė senųjų žemyno gyventojų pasipiktinimą net Meksikoje.
Pasibaigus pirmajam prieš dvejus metus išrinkto popiežiaus ganytojiškam vizitui Vakarų pusrutulyje, Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas (Ugas Čavesas) pareikalavo, kad Benediktas XVI atsiprašytų.
Kartais popiežius „stebėtinai neskiria, kaip jo pareiškimai gali skambėti žmonėms, kurių intelektas ir kultūra kitokia nei jo”, teigia Jungtinėse Valstijose įsikūrusio leidinio „National Catholic Reporter” redakcijos skiltyje, skelbiamoje internete, Vatikano reikalų ekspertas Johnas Allenas (Džonas Alenas).
Pasak J.Alleno, iš tikrųjų Benedikto XVI mintis buvo ta, kad „kadangi Kristus atėjo visai (žmonijai) <...> krikščionybė nebuvo svetima iki Kolumbo gyvavusioms kultūroms; ji buvo jų religinės patirties išsipildymas”. Ekspertas pažymėjo, kad popiežiui nepavyko „išsinerti iš kailio” ir paminėti apmaudžių pavienių krikščionių kolonizatorių veiksmų.
Tuo tarpu Benedikto XVI pirmtakas Jonas Paulius II pasielgė priešingai – 1992 metais lankydamasis Dominikos Respublikoje paprašė senųjų vietos gyventojų atleisti už ispanų kolonizatorių suteiktas kančias.
Kalbant labiau apibendrintai, nors Benedikto XVI ir Jono Pauliaus II pažiūros tokios pat konservatyvios, jų bendravimo su viešąja nuomone ir žiniasklaida būdai vargu ar gali dar labiau skirtis.
Nederamas pareiškimas Brazilijoje priminė tą viso pasaulio musulmonų pasipiktinimą, kurį praėjusių metų rugsėjį sukėlė Benedikto XVI pavartota citata iš viduramžių imperatoriaus veikalo, kurioje islamas buvo prilygintas smurtui.
Primygtinai tvirtindamas, jog citatos turinys buvo klaidingai suprastas, popiežius pareiškė „labai apgailestaujantis” dėl šių įžeidžių žodžių, ištartų tą pačią dieną, kai daugiausia musulmonų gyvenamame Somalyje buvo nužudyta italų vienuolė.
Tačiau už pasakytus žodžius popiežius neatsiprašė, o Vatikano interneto svetainėje buvo paskelbta kalbos versija su komentarais, kurioje Benediktas XVI rašo, jog įžeidusis posakis „neišreiškia mano asmeninės nuomonės apie Koraną, kurį gerbiu kaip didžios religijos šventąją knygą”.
Praėjusių metų lapkritį pirmą kartą kaip popiežius lankydamasis musulmoniškoje šalyje – Turkijoje, Benediktas XVI netikėtai susikaupė trumpai maldos akimirkai Stambulo Mėlynojoje mečetėje.
Šis susitaikymo gestas numaldė daugelio musulmonų lyderių priešiškumą.