Koks maistas apsaugo nuo blogojo cholesterolio?

Apie organizmo širdies ir kraujagyslių būklę galima spręsti iš cholesterolio dalių tyrimo – lipidogramos. Kontroliuodamas situaciją, žmogus gali išvengti grėsmingos ligos. Iš pradžių pakanka sureguliuoti mitybą.

Tokios akcijos rengiamos dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Tokiu būdu žmogus gali ne tik sužinoti savo lipidogramos rezultatus, bet ir pamatyti, kaip jam sekėsi mažinti blogojo cholesterolio kiekį. Jau žinoma, kad būtent šis nusėda ant kraujagyslių sienelių ir prišaukia ligą.

Gerasis cholesterolis gaminamas kepenyse ir saugo organizmą. Todėl nesigydysime, jei cholesterolio padaugės gerojo sąskaita.

Siūloma sureguliuoti mitybą

„Medicina practica” laboratorijos vadovai teigia, kad apie 95 proc. atėjusių išsitirti panevėžiečių jau žino lipidogramos atlikimo svarbą. Todėl dabar žmonėms dažniausiai kyla klausimai, kaip sumažinti blogojo cholesterolio kiekį

Pajuto profilaktinių tyrimų naudą

Vis labiau žmonės pradeda suprasti, kad nuo gydytojo priklauso tik maža paciento sveikatos dalis. Sveikata pirmiausia turi rūpėti pačiam žmogui. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo daugiau galima padėti.

Įvertinant sveikatos būklę, ypač daug reikšmės turi tikslūs tyrimai, atliekami moderniose laboratorijose. Be jų šiuolaikinė medicina niekaip negalėtų išsiversti. Pacientui daug naudingiau periodiškai išsitirti profilaktiškai nei laukti, kol prispaus liga.

Laiku pastebėjus neigiamus organizmo pokyčius, galima sustabdyti ligos raidą, reikia daug mažiau pastangų ir lėšų.

Viešosios įstaigos „Medicina practica” laboratorijose kasmet nuo rudens iki liepos mėnesio vyksta įvairios sveikatos profilaktikos akcijos. Jose gausiai dalyvauja ir panevėžiečiai. Malonu pastebėti, kad mūsų mieste jau yra daug žmonių, besirūpinančių savo sveikata.

Gali palyginti rezultatus

Šiuo metu vyksta sveikatos profilaktikos akcija „Apsaugok širdį nuo blogojo cholesterolio!” Jos metu atliekama lipidograma, padedanti kontroliuoti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

Lipidograma – tai keturių kraujo riebalų: bendrojo, gerojo (didelio tankio), blogojo (mažo tankio) cholesterolio ir trigliceridų ištyrimas. Norint tiksliai išsitirti, reikia prieš tai būti nevalgius bent 12 valandų.

Be abejo, pirmasis žingsnis – sureguliuoti mitybą. Iš pradžių reikia sumažinti valgomo cukraus (angliavandenių) kiekį. Deja, angliavandeniai sudaro didžiąją dalį įvairiausių dietų, todėl nieko nuostabaus, kad daugelio žmonių cholesterolis yra išbalansuotas.

Daug angliavandenių turintis maistas neturi cholesterolio ar riebalų, bet jis stimuliuoja cholesterolio gamybą. Virškinant tokį angliavandenių turintį maistą (baltą cukrų, iš miltų pagamintus grūdinių kultūrų produktus ir kt.), jis labai greitai paverčiamas paprastu cukrumi, padidinančiu ir cholesterolio kiekį kraujyje. O visos skaidulų turinčios daržovės ir vaisiai (ypač uogos) savo cukrų „paleidžia” daug lėčiau, todėl jos yra daug sveikesnės ir netgi mažinančios cholesterolio kiekį.

Iš valgiaraščio reikia pašalinti visą greitą maistą (ypač riebaluose virtą), technologiškai apdorotą maistą, baltą duoną (batoną), makaronus, saldumynus ir kitus angliavandenius.

Norint subalansuoti cholesterolio kiekį, siūloma vartoti česnaką, ciberžolę, žaliąją arbatą, žuvų taukus, produktus, turinčius niacino (vitamino B3), beta-sitosterolių (augalinių riebalų iš sojos ar ryžių), tirpiųjų skaidulų (citrusų pektinų ir t.t.). Tinka daržovės, avižos, sėlenos, sojos baltymai.

Tyrimai taip pat parodė, kad cholesterolio dalių santykis priklauso ir nuo maitinimosi dažnumo. Todėl siūloma valgyti 5 ar 6 kartus per dieną.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.