Lietuvoje vienam gyventojui tenka 0,29 kvadratinio metro prekybos ploto. Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Latviją, bet atsilieka nuo Estijos.
Mažėjant parduotuvių skaičiui ir mažmeninei prekybai koncentruojantis dideliuose centruose, bendras prekybos plotas Lietuvoje pernai išaugo apie 3 proc. ir šiuo metu, be specializuotų parduotuvių bei maitinimo įstaigų, sudaro apie 1 mln. kvadratinių metrų.
Prekybos centrų, prekiaujančių greito vartojimo prekėmis, surašymą Baltijos šalyse pernai gruodį atliko rinkos tyrimų kompanija „Nielsen Baltics”. Per tyrimą surašyti visi prekybos taškai miestuose, kuriuose gyvena daugiau nei 10 tūkst. gyventojų. Specializuotos pramonės prekių, drabužių, avalynės ir statybinių medžiagų parduotuvės nebuvo surašomos.
„Nielsen Baltics” duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo apie 14 tūkst. prekybos taškų, prekiaujančių greito vartojimo prekėmis, Latvijoje – per 11 tūkst., Estijoje – beveik 6 tūkst.
Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 397 hipermarketai ir supermarketai (maisto bei ne maisto prekių savitarnos parduotuvės, kurių prekybos plotas – daugiau nei 300 kv. m), maždaug 6 tūkst. maisto prekių parduotuvių (mažesnių nei 300 kv. m), įskaitant specializuotas maisto parduotuves, kulinarijos ir konditerijos bei alkoholinių gėrimų parduotuves, 2,1 tūkst. kioskų ir parduotuvių degalinėse, 2,1 tūkst. vaistinių, parfumerijos ir ūkinių bei chemijos prekių parduotuvių, maždaug 600 elektros prekių bei fotoprekių parduotuvių, apie 2,8 tūkst. kavinių, restoranų, barų ir užkandinių.
Jau kelerius metus iš eilės prekybos taškų mažėja. Palyginti su 2006 m. pradžia, jų skaičius Lietuvoje sumenko 4 proc. Nuo 2000 m. Lietuvoje parduotuvių sumažėjo 19 proc., Latvijoje – 17 proc., Estijoje – 19 proc. Tam didžiausią įtaką turėjo didelių prekybos cenrtų plėtra. Lietuvoje hipermarketų ir supermarketų skaičius nuo 2000 m. išaugo trigubai, o tradicinių maisto prekių parduotuvių skaičius per šešerius metus sumažėjo apie 30 proc., komercinių kioskų – net 60 proc. Sparčiausiai plėtėsi didieji tinklai – „Maxima”, IKI, „Norfa”, „Rimi”.
Nuo 2000 m. apie 30 proc. sumažėjo parfumerijos bei ūkinių prekių parduotuvių. Buvo uždaryta daug mažų prekybos tinklams nepriklausančių parduotuvių bei parfumerijos ir ūkinių prekių skyrių, o šio tipo prekybos tinklų -„Sarma”, „Kristiana”, „Kosmada”, „Drogas”, „Eurokos” – parduotuvių skaičius išaugo.
Vaistinių skaičius didėjo. Nuo 2000 m. daugiausiai dėl spartaus tinklų plėtimosi („Eurovaistinės”, „Camelia” bei kt.) jų padaugėjo 41 proc.
Nuo 2000 m. degalinių, prekiaujančių greito vartojimo prekėmis, skaičius išaugo dukart. Tai lėmė ne tik pagrindinių degalinių tinklų – „Lukoil” bei „Statoil” – plėtra, bet ir mažesnių tinklų bei pavienių benzino kolonėlių skaičiaus augimas.
Panaši prekybos plėtros tendencija yra ir Estijoje bei Latvijoje.