Aukščiausiasis Teismas patenkino Panevėžio apygardos prokurorų kasacinį skundą ir pripažino darbdavį kaltu dėl baldų ceche darbo metu sužaloto staklininko.
Bendrovės „Baldenis” direktorius Linas Šerepka pripažintas kaltu pažeidęs darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, nubaustas 36 minimalių gyvenimo lygių (MGL) – tai yra 4 tūkstančių 500 litų bauda, antradienį pranešė Panevėžio apygardos prokuratūra.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija taip pat nutarė priteisti nukentėjusiam nelaimingo atsitikimo metu staklininkui Rolandui G. 150 tūkstančių litų neturtinės žalos. Ankstesniu teismo sprendimu jam buvo priteista dvigubai mažesnė – 70 tūkstančių litų neturtinė žala.
2004-ųjų vasario 5 dieną bendrovės „Baldenis” baldų ceche, esančiame Panevėžyje, Beržų gatvėje, įvyko nelaimingas atsitikimas: staklininkas Rolandas G., dirbęs prie medienos frezavimo ir šlifavimo staklių, sunkiai susižalojo ranką.
Besisukantis pjovimo įrankis – freza įsuko dešinės rankos baltinių rankovę. Po šio nelaimingo atsitikimo staklininkui buvo amputuota dešinė ranka ties žastu, t. y. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Buvo nustatyta, kad Rolandas G., pradėjęs dirbti bendrovėje, nebuvo supažindintas su kombinuotų medienos frezavimo šlifavimo staklių naudojimo saugos ir sveikatos apsaugos instrukcija.
Pasak prokurorų, bendrovės direktorius L.Šerepka, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, to nepadarė ir pažeidė įstatymų ir teisės aktų nustatytą tvarką .
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 30 d. nuosprendžiu dėl šio nelaimingo atsitikimo kaltu pripažino bendrovės „Baldenis” direktorių L.Šerepką, pradėjusį eiti savo pareigas 2001 m. ir per tą laiką neorganizavusį kolektyvinių apsaugos priemonių.
Pasak ekspertų, į besisukančius agregatus galėjo patekti bet kuris prie jų priėjęs darbuotojas – ši staklių dalis buvo atvira ir pavojinga. Teisindamasis, kad už darbų saugą esą buvo atsakingi kiti asmenys, direktorius parašė apeliacinį skundą.
Panevėžio apygardos teismas darbdavį išteisino, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmetė.
Tačiau Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai su apygardos teismo išteisinamuoju sprendimu nesutiko. Pasak prokurorų, dėl nelaimingo atsitikimo darbe metu visam gyvenimui buvo suluošintas jaunas žmogus, patyręs didžiulius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus: nukentėjusysis prarado didžiąją dalį darbingumo ir galimybę susikurti sau geresnį gyvenimą.
Kasaciniame skunde prokurorų pateikti argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų įtikino Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegiją – ji patenkino prokurorų prašymą panaikinti Panevėžio apygardos teismo apeliacinės instancijos išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo darbdavys buvo pripažintas kaltu.
Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras Justinas Pupka sako, kad ši byla parodė, jog už saugių darbo sąlygų sukūrimą yra atsakingas darbdavys. Jis privalo užtikrinti, kad nekiltų grėsmė darbuotojų sveikatai. Jeigu dėl saugių darbo sąlygų nebuvimo įvyksta nelaimingas atsitikimas, darbdaviui atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Tokios bylos dėl jų sudėtingumo dar retai pasiekia teismus.
Pernai Panevėžio apygardos prokurorai laimėjo panašų teisinį ginčą dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos.
Aukščiausiasis teismas patenkino prokurorų kasacinį skundą dėl darbdavio – „Aukštaitijos vandenų” bendrovės transporto tarnybos viršininko Napoleono Šatinsko, prieš trejus metus žiemą tikrai pražūčiai pasiuntusio bendrovės traktorininką valyti netvirtą ledą ant Nevėžio užtvankos prie „Ekrano” gamyklos, pripažinimo kaltu.