Vakar Šiaurės rage visuomenei iškilmingai pristatytas naujas iš Turkijos su Lietuvos vėliava parplukdytas laivas „Venus S”, turintis atgaivinti jūrinių pramogų tradicijas Klaipėdoje. Jis laikomas pirmuoju pramoginiu jūriniu laivu uostamiestyje, pasirodžiusiu po Antrojo pasaulinio karo.
Kaip ir dera tikram pramoginiam laivui, „Venus S” atplaukė įspūdingai – su grojančiais muzikantais ir fejerverkais. Jo savininkas Rolandas Kerpys su žmona ir dukra bei savo bendraminčiais Arūnu Pociumi ir Anatolijumi Šidlausku į krantinę atvažiavo limuzinu. Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė pasidžiaugė, kad praeitin nugrimzdo tie laikai, kai Lietuva pardavinėjo laivus, kad į Klaipėdą su Lietuvos vėliava jau plaukia Turkijoje pirkti laivai.
Istorikas Dainius Elertas žingsnį įsigyjant laivą „Venus S” (Venera – meilės deivė) įvertino kaip išskirtinį įvykį Lietuvos istorijoje. Pasak jo, nors laivas ir naujas, pastatytas 2004 m., jam norisi pasakyti „Sveikas sugrįžęs”. Mat tarpukaryje klaipėdiečiai labai mėgo tokias keliones pramoginiais laivais, kurių buvo nemažai. Vadinamasis baltasis garlaivis „Kuršių marios” po Antrojo pasaulinio karo atsidūrė Adrijos jūroje.
„Venus S” pas mus parplaukė iš Viduržemio jūros. Pasak istoriko, dabar pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo visiems klaipėdiečiams atsiranda galimybė išplaukti laivu į jūrą, taigi atveriamas naujas puslapis Klaipėdos miesto istorijoje.
„Venus S” iš Turkijos Marmario uosto iki Klaipėdos plaukė beveik du mėnesius. Kadangi jį dalį kelionės lydėjo delfinai, šio laivo krikštamote ir globėja tapo Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė, mananti, kad laivas yra tobuliausia ir romantiškiausia transporto priemonė. „Venus S” palaimino jūrų kapelionas Romualdas Ramašauskas, jau šešerius metus šventinantis laivus.
R. Kerpio tėvas, brolis ir daugelis draugų – jūrininkai, o ir jis pats buvęs laivo mechanikas. Idėja kurti pramogų flotilę Rolandui šovė į galvą prieš penkerius metus gulint prie Egėjo jūros ir grožintis joje plaukiojančiais pramoginiais laivais. „Tada man taip suspaudė širdį… Pagalvojau, kodėl tokie laivai negalėtų plaukioti pas mus”, – prisiminė laivo savininkas. Pernai vasarą jis su draugu Anatolijumi Šidlausku, jūrininku ir buriuotoju, apžiūrėjo šiltuosiuose kraštuose keliasdešimt laivų ir išsirinko „Venus S”. Kol kas išbadys jo savybes, o paskui ketina įsigyti ir daugiau laivų.
„Venus S” iš Turkijos Marmario uosto išplaukė kovo 17 d. Atplukdytas į Italiją ilgai stovėjo, laukė palankaus oro. Čia jį perėmė kapitonas Aleksandras Riabcevas, jūromis plaukiojantis jau 33 metus. Tačiau parplukdyti pramoginį laivą iš Italijos į Klaipėdą, plaukiant trimis jūromis – Viduržemio, Šiaurės ir Baltijos, – Kylio kanalu be locmano, nebuvo lengva. Jis laivą parplukdė ir kapitono pareigas ėjo pirmą kartą. Pasak A. Riabcevo, kuris „Venus S” praminė krištoline kurpaite, viena galinga banga galėjo gerokai apgadinti laivą, nors jo jūrinės savybės geros. Kuro atsargas pildytis teko Turkijos, Graikijos, Italijos, Gibraltaro, Prancūzijos uostuose. Beje, pasak kapitono, mažame Prancūzijos uostelyje Lietuvos vėliavą žmonės matė pirmą kartą.
Kitą savaitę „Venus S” bus registruojamas. Jis gali plaukti esant 4-5 balų bangavimui, 12 jūrmylių atstumu nuo kranto nors ir iki Gibraltaro.