Jodo deficitas

Šiuo metu daugiau nei 120 valstybių pripažino, kad jodo trūkumas yra visuomenės sveikatos problema, stabdanti tiek socialinį, tiek ekonominį šalies gyvenimą. Remiantis oficialiais Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažiausiai 29 proc. pasaulio gyventojų, t.y. 1572 milijonai žmonių nuolat kenčia nuo didesnių ar mažesnių jodo trūkumo sukeltų sutrikimų. Tai vadinamoji rizikos grupė, gyvenanti jodo deficito aplinkoje, iš jų 655 milijonai žmonių, o tarp jų 11 proc. visų Europos gyventojų turi skydliaukės padidėjimą – strumą.
Jodo trūkumo problema yra opi ir Lietuvoje. Lietuvos gyventojų epidemiologiniai tyrimai rodo, kad kas ketvirtas suaugęs gyventojas turi skydliaukės pakitimų, daugiau nei 40 proc. 8-10 metų vaikų organizme trūksta jodo. Jodo, kaip mikroelemento, reikšmė buvo žinoma jau labai seniai, prieš 1000 m. iki tol, kol buvo atrastas šis elementas. Jau Hipokratas nurodo jūros kopūstų reikšmę žmonių mitybai.
Prieš 500 m. Kinijos ir Japonijos gyventojams buvo įsakyta privaloma tvarka vartoti jūros kopūstus, siekiant išsaugoti sveikatą. Reikia pabrėžti, kad tai nebuvo siejama tik su strumos gydymu. Kadangi jūros kopūstuose daug biologiškai aktyvių medžiagų, jie sėkmingai naudojami ir aterosklerozei, skorbutui gydyti.
Taigi vaistas nuo ligos jau buvo, tačiau tik 1850 m. prancūzas Šatenas susiejo jodo, kaip mikroelemento, stygių su skydliaukės pakitimais.
Jodas yra vienas iš 15 žmogaus organizmo nepakeičiamų mikroelementų, kurio žmogui reikia kasdien nedidelių kiekių. Trūkstant jodo, sutrinka skydliaukės hormonų gamyba.
Skydliaukės padidėjimas – vienas iš ankstyvųjų jodo nepakankamumo požymių. Labiausiai paveikia jodo deficitas moteris ir paaugles mergaites. Reikia pabrėžti, kad jodo trūkumo maiste neurofiziologiniai pokyčiai yra negrįžtami: jų nepanaikina pakankamas jodo ar skydliaukės hormonų kiekis. Mikroelemento jodo trūkumas pasireiškia nuovargiu, darbingumo sumažėjimu, didėja jautrumas, nervingumas, vystosi struma. Jodo stoka motinoms jų nėštumo metu atsiliepia vaisiaus vystymuisi.
Vaikams nuo 7 iki 10 metų per parą reikia gauti apie 100-120 mikrogramų jodo. Paaugliams ir suaugusiems šio svarbaus mikroelemento reikia šiek tiek daugiau kaip 150-200 mikrogramų. Nustatyta, kad apie 83 proc. reikalingo jodo kiekio žmogus gauna su maistu, apie 14 proc. – su valgomąja druska ir apie 3 proc. – su geriamuoju vandeniu. Vaikai, gaunantys nepakankamai jodo, blogiau auga, silpniau mokosi.
Mokslininkai teigia, kad, jei ir nėra jokių pastebimų skydliaukės pakitimų, jodo trūkumas maiste nulemia mažesnį intelekto koeficientą. Manoma, kad tokių vaikų intelekto koeficientas sumažėja 10-15 proc. Natūralaus jodo daugiausia yra jūros produktuose (sūrių vandenų žuvyse, moliuskuose, vėžiagyviuose, žuvų taukuose), daržovėse (česnakuose, svogūnuose, prieskoninėse lapinėse daržovėse), mėsoje, pieno produktuose.
Daugiausiai jodo yra menkėje, plekšnėje, krevetėse, žuvų taukuose ir jūros kopūstuose. Tuo tarpu miltiniuose, pieno, mėsos ir paukštienso pateiklauose jodo kiekis priklauso nuo trąšų, dirvožemio, kuriame augo grūndinės klutūros, ir pašarų, kurias mito auginti galvijai ar paukščiai.
Nustatyta, kad lietuviai vidutiniškai per parą suvartoja 8 g druskos. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja druskos per parą suvartoti 5 g. Paprastą valgomąją druską pakeitus druska, kurioje vidutiniškai būtų 20-40 mg jodo viename kilograme druskos, šio mikroelemento trūkumo rizika žymiai sumažėtų.