Briuselis ketina pristatyti pasiūlymą sudaryti specialias sutartis su trečiosiomis šalimis, kadangi kasmet į Europos Sąjungos (ES) teritoriją atvyksta 300 tūkst. nelegalių migrantų. Tokiomis sutartimis siekiama išspręsti vieną pagrindinių Europos dilemą – kaip patenkinti ES darbo jėgos poreikį ir tuo pačiu palengvinti nelegalios imigracijos naštą, praneša naujienų tinklalapis „EUobserver”.
Gegužės 16 dieną teisingumo, laisvės ir saugumo komisaras Frankas Fratinis (Franco Frattini) pradės ilgą įstatymų leidimo procesą, kurį užbaigus darbuotojai galės migruoti tarp ES ir ne ES šalių priklausomai nuo darbo buvimo, – Briuselio žargonu, būtų sukurta vadinamoji „cirkuliarinė migracija”.
Pagal siūlytą schemą ES narė valstybė tam, kad užpildytų darbo jėgos spragą, tam tikram laikui samdytų darbuotojus iš ne ES šalių, jeigu jie laikytųsi pagrindinės sąlygos – grįžtų į savo gimtąją šalį kontraktui pasibaigus.
„Idėja yra ta, kad žmonės galėtų atvykti į ES šalis, pavyzdžiui, porai mėnesių, vėliau grįžtų į gimtinę, po kurio laiko atvyktų vėl”, – paaiškino vienas ES pareigūnas.
Anot vieno Europos Komisijos šaltinio, „taip laimėtų abi pusės” – tiek ES narė valstybė, tiek žmonės, ieškantys darbo trečiojoje šalyje”.
Šiuo metu, apytikriais duomenimis, ES gyvena 5-7 mln. nelegalių imigrantų, bet 87 proc. atvykusiųjų į bloką neturi tinkamo išsilavinimo ir neatitinka ES darbo rinkos poreikių.
„Jeigu Europa neišspręs šios problemos, jos laukia didžiulės problemos”, -sakė ES pareigūnas, turėdamas galvoje prognozes, skelbiančias, jog po 20 metų darbo jėgos trūkumas gali pašokti iki rekordinių aukštumų, kai 25 mln. europiečių išeis į pensiją ir pasitrauks iš darbingųjų gretų.
Kai kurie darbo sektoriai gali tiesiog subyrėti, perspėjo komisaras.
Briuselis šiuo metu deda viltis į Afrikos šalis, taip pat į ES rytų ir pietryčių kaimynes, kurios aprūpintų kvalifikuota darbo jėga, ypač tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, statyba ir turizmas.
Europos Komisija siūlo surinkti pasiūlymus iš atskirų ES narių ir tada vesti derybas su trečiąja šalimi, galinčia aprūpinti tinkama darbo jėga. ES sostinės tuo metu būtų atsakingos už vietos diplomų pripažinimą, papildomų profesinių žinių suteikimą, kalbos mokymą, taip pat aprūpinimą vizomis.
Be to, Briuselis pasiūlys keletą skatinamųjų priemonių, pavyzdžiui, daugkartines vizas. Tuo būtų siekiama išspręsti vieną iš pagrindinių problemų, keliančių susirūpinimą ES narėms: kaip pasiekti, kad užsienio imigrantai per ilgai neužsibūtų Europoje.
Penkios šalys iš Afrikos, Kaukazo ir Balkanų regionų jau užsiminė pritarsiančios šiam projektui, ir Briuselis dabar tikisi įsiūlyti idėją ES vidaus reikalų ministrams, kai jie susitiks birželio viduryje.
Tačiau, kaip prognozuoja vienas ES pareigūnas, kai kurias ES vyriausybes „bus ypač sunku” įtikinti šią idėją priimti.
„Iki šiol nė viena ES pirmaujanti šalis neturėjo politinės drąsos pripažinti imigrantų poreikį”, – sakė jis, pridurdamas, kad „jos visos apsimeta, jog jų šalies darbo rinka valdoma”.
Komisija tvirtina, kad idėja samdyti darbo jėgą už savo sienų jau bandoma Australijoje ir JAV, kur beveik 400 ekonomistų patikėta derinti JAV darbo rinkos poreikius su trečiųjų šalių pasiūla.
„Jeigu ES nesiims jokių priemonių, kaina, kurią jai teks mokėti, bus per daug aukšta”, – perspėja Europos Komisija.