Auskarų nauda sveikatai – tik bobučių pasakose?

Lietuvoje tėvų pozicija dėl auskarų vėrimo skyla į dvi puses: vyresnio amžiaus tėvai tai daryti leidžia vos ne sulaukus pilnametystės, o kai kurios jaunos mamytės į kosmetikės kabinetą atveda net poros metų nesulaukusio bamblio. Po išsamių tyrinėjimų JAV mokslininkai pasiūlė savo amžiaus cenzą.

Dažnas tėvų mažamečio ausyje šviečiančio auskaro atsiradimą linkę pateisinti nauda sveikatai. Grožio studijos „Princesė Audronė” kosmetikė Jelena Raciuvienė mano, kad už tokio paaiškinimo slypi kitokios priežastys – noras pasipuikuoti suaugusiųjų dovana ar bandymas mėgdžioti kitus.

Anot kosmetikės, auskarų vėrimas dabar atlieka tik estetinę funkciją, o taškai, neva gerinantys regėjimą ar kitus dalykus, tėra bobučių pasakos.

Vertis auskarų ateina ir jaunutės mergaitės, ir vyresnio amžiaus moterys, o kai kuriuos mažamečius klientus atveda ir tėvai. Kaip gyja žaizdelės po auskaro įvėrimo esą individualu, tačiau J. Raciuvienė pastebi, kad mažesniems ir jaunesniems jos gyja greičiau.

Tiesa, kosmetikės kabineto duris praveria ir vos vienerių ar dvejų metukų vaikų mamos, prašančios pradurti mažylio ausis. Specialistė nerekomenuoja šito daryti, motyvuodama, kad tokie maži vaikai auselę dažnai tampo, krapšto, tad gali ją išdraskyti.

J. Raciuvienė verti auskarą pataria 5-6 metų vaikams, nes jiems jau galima paaiškinti, jie taip nesiblaško ir ramiau reaguoja į skausmą.

Verti – iki 11 metų

Panašios nuomonės laikosi ir JAV mokslininkų grupė iš Džordžijos medicinos koledžo, paskelbusi duomenis apie tai, kad ausis geriausiai pradurti vaikams iki 11 metų.

Vėliau net 2,5 karto išauga rizika, kad dūrio vietoje susiformuos keloidinis randas. Tokios išvados mokslininkai priėjo ištyrę 32 pacientus, turinčius keloidinius randus.

Keloidas susidarydavo 80 procentų žmonių, prasidūrusių ausis po 11 metų, ir tik 23,5 proc., kurių ausies dūris padarytas anksčiau. Rizika dar sustiprėdavo, jei keloidinį randą turėdavo ir kuris iš tėvų. 56 proc. tirtų žmonių, turinčių tokį randą, tėvai taip pat kadaise buvo susidūrę su šia problema.

Keloidinis randas – tai navikinis randas, išplitęs už žaizdos ribų. Jo susiformavimo vietoje gali niežėti, skaudėti. Jei keloidinis randas užauga itin didelis, kartais prireikia jį šalinti chirurginiu būdu.

Auskarui liežuvyje ne vieta

J. Raciuvienė jaunoms merginoms siūlo gerokai pagalvoti prieš veriantis auskarą veido srityje. Mat maištingoms paauglėms, propoguojančioms tam tikrą gyvenimo stilių, vėliau, pasikeitus gyvenimo aplinkybėms ir panorus jį išsiimti, apie tai gali priminti likęs randas.

Pašnekovės nuomone, geriau, kai mergaitės auskarą veria į liežuvį nei į antakį. Odontologai tam prieštarauja – esą net ir trumpalaikis tokio auskaro nešiojimas gali sukelti rimtų problemų bei sugadinti gražią šypseną. Dėl į liežuvį įverto auskaro atsitraukia dantenos viršutiniame ir apatiniame žandikaulyje, aplink priekinius dantis. Šis pakitimas turi įtakos padidėjusiam dantų jautrumui, kuris kartais gali virsti nuolatiniu.

Didžiausia problema, kad turintys burnoje auskarą žmonės mėgsta su juo žaisti: kramto, trina į priekinius dantis. Kuo dažniau tai daroma, tuo didesnė tikimybė, kad dantyse atsiras mažų įtrūkimų ar net dantys nuskils. Įtrūkimai pastebimi ne tik priekiniuose, bet ir krūminiuose dantyse.

Ilgiausiai gyja bamboje

J. Raciuvienė akcentuoja, kad veriant auskarą ir po to svarbiausia – higiena ir tinkama priežiūra, nes priešingu atveju gali kilti komplikacijų.

Ji kartais pakraupusi klausosi klientų pasakojimų, kokiomis sąlygomis teko vertis auskarus, tad pataria atkreipti dėmesį, ar specialistas dirba su pirštinėmis, vienkartiniais švirkštais bei streilizuotais instrumentais.

Alergiškiems žmonėms kosmetikė pataria vertis nors ir brangesnius, tačiau nesukeliančius alergijos auskarus iš titano.

Ilgiausiai po įvėrimo gyja žaizdos bamboje, tad karštą vasarą specialistė pataria vengti šios procedūros. Tuo labiau kad po jos apie tris mėnesius galima maudytis tik duše, pamirštant apie jūrą, baseiną ar kitus vandens telkinius.