Priešingai nei tikėtasi, vakar Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo ir Vyriausybės narių vizitas į Klaipėdą, susijęs su giliavandenio uosto statyba, nieko nepaaiškino.
Sprendimas atidėtas dar dviems mėnesiams.
Vizito metu svarbūs valdininkai domėjosi tik uosto įmonėmis ir su uostu susijusiais objektais.
Jie lankėsi Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos keltų bei krovinių terminaluose, Pauosčio geležinkelio stotyje, keltu „Neringa” plaukiojo uosto akvatorijoje.
Aštrios diskusijos dėl giliavandenio uosto statybos, pradėtos apžiūrint uostą, buvo tęsiamos ir dvi valandas trukusiame pasitarime Klaipėdos miesto savivaldybėje.
Premjeras sakė, jog bus sunku priimti galutinį sprendimą. Šiuo metu naudojama tik 60-70 proc. uosto pajėgumų, tačiau po 6-7 metų jų jau nepakaks.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius sakė, kad dar nenumatyta tiksli planuojamos statybos vieta bei konkretūs krovinių terminalai.
Giliavandenio uosto nėra ir miesto bendrajame plane. Todėl jeigu Vyriausybė priims politinį sprendimą statyti giliavandenį uostą, su Klaipėdos miesto savivaldybe ji turės tartis dėl pakeitimų plane. Tik po to bus galima pradėti tirti šio objekto poveikį aplinkai.
Svarstyti ir Pauosčio geležinkelio stoties plėtimo planai, kurie priklausys nuo to, ar turėsime giliavandenį uostą. Jeigu uosto nestatys, bus apsiribota pirmuoju stoties rekonstrukcijos etapu. A.Butkevičius tvirtino, kad, padidinus Pauosčio pajėgumus, pavojingi kroviniai per miestą nebus gabenami.
Vakar pasitarime buvo nutarta, kad prie Vyriausybės įsteigta darbo grupė savo siūlymus dėl giliavandenio uosto statybos jai turi pateikti po dviejų mėnesių.