Reaguodami į opozicinės Tėvynės sąjungos paskelbtą „kryžiaus žygį” prieš Rusijos įtakos stiprėjimą, politologai teigia, jog konservatorių iniciatyva atsisakyti tiesioginių prezidento rinkimų gali pakenkti demokratijai Lietuvoje.
Mykolo Riomerio universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas Antanas Kulakauskas teigia, jog konservatorių siūlymas prezidentą rinkti Seime „demokratijos požiūriu yra žingsnis atgal”.
Anot profesoriaus, nors kai kuriose kitose šalyse prezidentai renkami parlamentuose, tačiau būtina atsižvelgti į nusistovėjusias tradicijas ir galimas pasekmes.
„Abejotina, ar institucinėmis priemonėmis įmanoma sumažinti Rusijos įtaką Lietuvos vidaus politikai. Juk
yra Seimo rinkimai, kuriuose Rusija irgi dalyvauja”, – BNS ketvirtadienį sakė A.Kulakauskas.
A.Kubiliaus iniciatyvą rinkti prezidentą Seime profesorius A.Kulakauskas įvertino kaip „institucinius žaidimus”, kurie mažina visuomenės pasitikėjimą politika bei politikais.
A.Kulakausko teigimu, kur kas geresnė Rusijos sulaikymo priemonė būtų visuomenės atsparumo stiprinimas, nes stipri bei vienalytė pilietinė visuomenė yra geriausia apsauga nuo bet kokių užsienio valstybių įtakų.
Panašios nuomonės dėl pilietinės visuomenės stiprinimo laikosi ir Klaipėdos universiteto Humanitarinio fakulteto docentas Vygantas Vareikis.
„Seimui derėtų kurti „Maršalo planą Lietuvai, kurio esmė – kelti gyventojų pragyvenimo lygį, ugdyti pilietiškumą ir patriotizmą”, – BNS sakė V.Vareikis.
V.Vareikis taip pat kritikavo konservatorių siūlymą prezidentą rinkti Seime.
„Jei Seime būtų renkamas prezidentas, niekas neapsaugotų nuo partijų įtakos. Prezidento rinkimai Seime virstų parlamentinės respublikos valdymu su visomis savo blogybėmis”, – sakė politologas.
Tėvynės sąjungos siūlymus anksčiau kritiškai įvertino Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas bei premjeras Gediminas Kirkilas.
„Klausimas dėl tiesioginių prezidento rinkimų tikrai nėra šiandienos, nes tai susiję su Konstitucijos pakeitimu. Kaip žinome, dauguma žmonių pasisako už tai, kad kuo daugiau Lietuvoje būtų pareigūnų tiesiogiai renkamų ir atskaitingų piliečiams, todėl ir aš pasisakau, kad šalyje būtų kuo daugiau žmonės atskaitingų pareigūnų”, – žurnalistams trečiadienį sakė parlamento vadovas.
Premjero Gedimino Kirkilo nuomone, „reikia laikytis mūsų Konstitucijos ir nusistovėjusios tradicijos, be to, <...> dauguma šalies gyventojų norėtų rinkti prezidentą tiesiogiai”.
Tėvynės sąjunga (TS, konservatoriai), siekdama stabdyti Rusijos įtaką Lietuvai, parengė „Rusijos sulaikymo strategiją”, kurioje, be kitų idėjų, numatyta atsisakyti tiesioginių prezidento rinkimų, šalies vadovą renkant parlamente.
„Rusijos įtaka Lietuvoje kuriama visų pirma per įvairius rinkimus, ir, kaip rodo mūsų patirtis, visų pirma per prezidento rinkimus. Kyla klausimas, ar Lietuvai ir toliau yra naudinga turėti tiesioginius prezidento rinkimus, ar nebūtų verta galvoti ir apie prezidento rinkimų parlamentinį variantą”, – spaudos konferencijoje, kurioje pristatyta strategija, trečiadienį sakė TS vadovas Andrius Kubilius.
Lietuvoje vienintelėje iš trijų Baltijos valstybių prezidentas renkamas tiesioginiuose rinkimuose.
1998 m. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Lietuva yra „parlamentinė respublika su kai kuriais pusiau prezidentinės valdymo formos elementais”.
Tai reiškia, kad, nors Seimas yra pagrindinis Lietuvos politinio gyvenimo centras, bet prezidentas pagal Konstituciją turi pakankamai dideles galias formuojant Vyriausybę ar skiriant atsakingus valstybės pareigūnus.