Lietuvoje turbūt nedaugelis violončelininkų galėtų didžiuotis tokia turininga atlikėjiška biografija ir tokia mokinių gausa kaip Michailas Šenderovas (1917-1984). Jį galima pelnytai vadinti Lietuvos violončelės patriarchu, savo patirtį ir žinias perdavusiu kelioms atlikėjų kartoms. Žymiam atlikėjui ir pedagogui šiemet gegužę būtų sukakę 90 metų. Šiai progai paminėti du jo mokiniai, o šiandien – Lietuvos vardą pasaulyje garsinantys violončelininkai Davidas Geringas bei Augustinas Vasiliauskas, o taip pat jo sūnus kompozitorius Anatolijus Šenderovas sumanė surengti neregėtą violončelininkų fiestą, į kurią susirinktų buvę Michailo Šenderovo mokiniai ir apskritai visi, kam brangus šios iškilios asmenybės atminimas. Jau šį trečiadienį, gegužės 9 d., 19 val. Filharmonijos didžiojoje scenoje pasirodys rekordinis vieno muzikantų „cecho” atstovų skaičius – apie penkiasdešimt violončelininkų!
Gimęs Gomelyje, muzikų šeimoje, Michailas Šenderovas studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje pas įžymų profesorių A. Štrimerį, kur įstojo be egzaminų, 1934 m. visasąjunginiame jaunųjų atlikėjų konkurse laimėjęs I premiją. 1939 m. grįžo į Minską ir studijas tęsė pas prof. A. Vlasovą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, spėjo evakuotis į tuometinį Jekaterinogradą, čia tapo Jaunojo žiūrovo teatro orkestro koncertmeisteriu ir dirigentu. Po karo su visa šeima persikėlė į Vilnių, kur nuo 1946 m. dirbo Radiofono orkestro koncertmeisteriu. 1952 m. baigė Lietuvos konservatoriją (dabar LMTA). Tuomet, pokario Lietuvoje, šalia intensyvios koncertinės veiklos prasidėjo ir nepaprastai vaisinga jo pedagoginė veikla, iš pradžių Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, kur jo mokiniais tapo dabar pasaulinio garso violončelininkas Davidas Geringas, žymūs Lietuvos violončelininkai Augustinas Vasiliauskas, Saulius Lipčius, Albertas Šivickis ir kiti, o vėliau Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dab. LMTA), kamerinio ansamblio katedroje.
Svarbiausias etapas M. Šenderovo kūrybinėje biografijoje – darbas Lietuvos styginių kvartete (1952-1961). 1959 m. kaip šio ansamblio narys tapo pirmuoju pokario metais tarptautinio J. Haydno konkurso Budapešte laureatu (II premija), jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas. Dėl ligos pasitraukęs iš Lietuvos kvarteto, 1961 m. buvo pakviestas į Lietuvos kamerinį orkestrą violončelių grupės koncertmeisteriu, o 1965 m. taip pat į šias pareigas – Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre. Daug koncertavo kaip solistas su simfoniniais ir kameriniais orkestrais, grojo kameriniuose ansambliuose su pianistais Ila Šenderova, Miriam Azizbekova, Olga Šteinbergaite, Stasiu Vainiūnu, Dainiumi Trinkūnu, smuikininikais Aleksandru Livontu bei Viktoru Radovičiumi. Redagavo ir atliko beveik visus to laikotarpio lietuvių kompozitorių – Juozo Karoso, Konrado Kavecko, Eduardo Balsio, Juliaus Juzeliūno, Vytauto Laurušo, Vaclovo Paketūro, Vytauto Klovos, Benjamino Gorbulskio ir kitų – kūrinius violončelei. M. Šenderovui dalyvaujant įrašytos 22 vinilinės plokštelės, Radijo fonduose yra per 100 jo įrašytų lietuvių kompozitorių, rusų ir Vakarų klasikų kūrinių.
Kad Michailo Šenderovo Lietuvoje pradėtas darbas tapo ne tik mūsų kultūros istorijos dalimi, bet iki šiol tęsiasi ir plėtojasi, patvirtina ir jam skirtos Cello fiestos programa. Ją pradės pats patriarchas, „iš ekrano” drauge su žmona pianiste Ila Šenderova atlikdamas dvi pjeses iš Juliaus Juzeliūno baleto „Ant manrių kranto”. Paskui scenoje Karlo Davydovo „Himną” jam pagrieš beveik penkiasdešimt muzikantų – buvusių mokinių, Nacionalinio, Valstybinio, Operos ir baleto teatro, Muzikos ir teatro akademijos simfoninių orkestrų, Lietuvos ir Šv. Kristoforo kamerinių orkestrų artistų. Savo pagarbą Maestro išreikš tiek tiesioginę Michailo Šenderovo mokyklos įtaką patyrę brandūs solistai, tiek savotiški jo „vaikaičiai” – neseniai Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą baigę abiturientai ir dabartiniai moksleiviai: jaunieji violončelininkai Šarūnas Pozniakovas ir Arnas Kmieliauskas (akompanuojant Jūratei Kuodytei), virtuozinį Davido Popperio „Elfų šokį” atliks Povilas Jacunskas (akompanuojant Indrei Baikštytei). Koncerte taip pat dalyvauja violončelininkų kvartetas „Cellerando”, Armono-Uss fortepijoninis duetas, violončelininkai Edmundas Kulikauskas, Raimundas Jasiukaitis, Dainius Misiūnas, Lionius Treikauskas, Dainius Palšauskas, Mindaugas Bačkus, Saulius Lipčius, Albertas Šivickis, akordeonistas Andrius Kulikauskas, Valstybinis Vilniaus kvartetas ir Roberto Šerveniko diriguojamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninis orkestras. Pastarieji du kolektyvai atliks du Michailo Šenderovo sūnaus, vieno žymiausių dabarties lietuvių kompozitorių Anatolijaus Šenderovo opusus – „Dovydo giesmę” violončelei ir styginių kvartetui bei „Concerto in Do” violončelei ir simfoniniam orkestrui. Solo partijas abiejuose kūriniuose atliks vienas Cello fiestos iniciatorių – iš Mančesterio specialiai šiai progai į Vilnių parskrendantis violončelininkas Davidas Geringas.