Procedūros, reglamentuojančios mokslininkų publikacijų kiekį, siekiant patvirtinti tinkamumą eiti pareigas valstybinėse mokslo studijų institucijose, prieštarauja Konstitucijai, nes yra pernelyg abstrakčios.
Tai šeštadienį konstatavo Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, pažymėjęs, kad pagal Konstituciją nedraudžiama teisės aktais nustatyti bendrų minimalių reikalavimų, kuriuos turi įvykdyti mokslininkai, siekiantys eiti tam tikras pareigas, tačiau visoms mokslo kryptims negali būti nustatyti visiškai vienodi reikalavimai – jie turi būti diferencijuoti, ypač humanitariniams ir socialiniams mokslams.
Iki šiol veikę poįstatyminiai teisės aktai numatė reikalavimus, kurie vertina mokslininkų kvalifikaciją pagal publikuotų straipsnių kiekį, įtrauktą į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazę.
Mokslinės informacijos institutas (angl. – Institute for Scientific Information) yra JAV įsikūrusi privati įstaiga, teikianti mokamas paslaugas – duomenų bazę. Tai tik viena iš daugelio tarptautiniu mastu pripažintų tarptautinių duomenų bazių, į kurią daugiausia yra įtraukta anglų kalba leidžiamų leidinių.
Daug Lietuvos mokslo sričių ir krypčių visiškai neturi joms skirtų ir į Mokslinės informacijos instituto duomenų bazę įtrauktų mokslinių leidinių, todėl šių sričių mokslininkai atsiduria blogesnėje padėtyje nei jų kolegos.
Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad mokslo darbų vertinimo sistema turi būti tokia, kad apie mokslininko kvalifikaciją ir jo mokslo darbo vertę, reikšmingumą būtų galima spręsti ne vien pagal formalius kriterijus, kaip antai jo paskelbtų mokslo darbų kiekį, ne vien pagal tai, per kokį laikotarpį ir kokiuose mokslo leidiniuose šie mokslo darbai yra paskelbti, bet visų pirma pagal mokslininko paskelbtų mokslo darbų vertę, reikšmingumą, jų naujumą, originalumą, fundamentalumą, įtaką formuojantis naujoms mokslinių tyrimų sritims ir pan.