„Mango” narė Lina Kaklytė iš trijų grupės dainininkių atrodo ryžtingiausia – tiek keičiant pabodusią plaukų spalvą, tiek atsisakant mergautinės pavardės… Norite faktų? Prašom: Lina ką tik pakeitė šukuoseną, o ateinantį rudenį sumainys žiedus su mylimuoju Mantu Šerpyčiu.
Naujausio trio albumo „Pažadėta meilė” pavadinimas pasirodė esąs ne šiaip sau. Prieš dvejus metus su penkeriais metais vyresniu vaikinu susižadėjusi 23-ejų Lina jau renkasi vestuvinę suknelę. Jis sakosi esanti pasirengusi kurti šeimą, kuri merginai – vienas svarbiausių gyvenimo dalykų.
Susitikę vienoje senamiesčio kavinių vietoj brunetės išvystame rusvaplaukę su žaismingais kirpčiukais. Susėdus prie stalelio matyti, kad dainininkės ranka – subraižyta.
„Čia iguana subraižė, bet ne iš piktos valios, tiesiog nagai tokie aštrūs, – paaiškina Lina. – Ją man Vika ir Edgaras (dainininkas Amberlaifas. – Aut. past.) padovanojo. Iš pradžių netikėjau, kad tas drakonas gali žadinti ir pats patirti kokių nors emocijų. O dabar atrodo labai mielas ir švelnus. Su Raskilute – mano šunimi – vienas kitam pavydi mano dėmesio. Bet aš dar ir šinšilos norėčiau.” Neįkyria melodija suskamba Linos mobilusis – skambina draugė… Asta Bridikytė, kurios vieton Lina prieš dvejus metus atėjo į grupę.
Matau, kad „Mango” merginos tau – daugiau nei kolegės.
Taip, mes puikios draugės. Kompanija – nuostabi. Iki prisijungdama prie grupės buvau jas mačiusi tik per „Pikaso” paskutinįjį koncertą. Ir aišku, per televiziją… Pasvajodavau, kad būtų puiku su šia grupe dainuoti. Taigi dabar džiaugiuosi tuo, ką darau, ir tuo didžiuojuos.
O įkyrūs gerbėjai neišsklaidė gražių minčių apie garsenybės statusą?
Ne-e-e, – nutęsia. – Aš net nejaučiu labai didelio susidomėjimo manimi kaip „Mango” nare. Klaipėdoje išvis niekas nekreipia dėmesio. Vilniuje būna, kad jaučiu, jog praeiviai apsitaria, kas čia tokia eina. O įkyruolių ir nepasitaikė.
Atrodai esanti pasitikintis savimi žmogus, laikiniems dalykams neteikiantis per daug reikšmės. Iš tiesų iš nieko nedarai dramų?
Taip, aš į viską žiūriu optimistiškai. Taip lengviau gyventi… Esu teigiamas žmogus. Aš net nemoku pykti. Net ant savo Raskilutės, nors ji prikrečia eibių – buvo, sugraužė brangias basutes, – juokiasi. – Nors šiaip jau ji moka komandų ir manęs klauso.
Tai esi neprasta pedagogė – dresuotoja?
Ko gero, galima taip sakyti, – juokiasi.
O kaip tu pati buvai auklėjama?
Už tai, kokia esu, turėčiau padėkoti tėveliams. Mano mama – buhalterė, o tėvas muzikantas. Šeimoje nebūdavo didelių barnių, mes tiesiog labai daug kalbėdavomės. Mane išklausydavo ir savo nuomonę pasakydavo. Santykiai visada buvo labai draugiški. Gal todėl ir jaučiuosi subrendusi kurti savo šeimą?..
Galbūt, palyginti su mano vienmečiais, aš anksčiau subrendau – būdama 13-14 metų, pradėjau dainuoti su tėvo grupe. Tad su manim ir aplinkiniai elgėsi kiek kitaip. Tik su sese pasipykdavome, kai buvome mažos… O dabar nebe. Rasa – jau dvyliktokė, dainuoja „Varpo” gimnazijos grupėje „Samtis”, kurioje kadaise dainavau ir aš. Bet Raselė savo ateities su muzika nesieja.
O tau patinka šis gyvenimo būdas?
Taip. Aišku, nepasakyčiau, kad nebūna sunku. Ypač keistai jaučiausi pačioje pradžioje, o tada kaip tyčia gastrolių grafikas buvo itin įtemptas. Bet pripratau. Jau ir tos trys valandos iki Vilniaus nėra labai ilgos. Beje, jas dažniausiai pramiegu, autostrada mane migdo, – juokiasi. – Kai nebūna koncertų, o draugas darbo reikalais išvykęs, vakarus mielai leidžiu namuose, kad ir žiūrėdama serialus. Meksikietiškų nemėgstu, geriau kokie amerikiečių kriminaliniai…
Pamenu, esi sakiusi, kad iš muzikos stilių nemėgsti tik roko.
Dabar jau pradėjo patikti, – juokiasi. – Muzikos visai kitaip klausausi: atidžiai nagrinėju akordus, dainavimo techniką – kur falcetas, kur ne… Manau, tai reikia daryti – kai dainuoja Mariah Carey ar Whitney Houston, nesunkiai atrasi tai, ką verta būtų įsidėmėti. Pirmasis mano muzikos mokytojas buvo tėvelis, o paskui – Steponas Januška. Pirmąkart eidama į jo pamoką drebėjau. O jis toks nuoširdus, draugiškas žmogus – iškart nuramino, ėmė atrodyti, kad jau šimtą metų esame pažįstami.
O kas gros per jūsų vestuves?
Šiaip dar negalvojau. Gal „Tabasco”? – svarsto. – Netvarkiau dar visų rūpesčių – buvau tik viename kitame salone suknelių pasižiūrėti. Šią savaitę pas draugą skrisiu į Angliją, dar ten pasižiūrėsiu. Norisi visko… Šiaip tai bus didelė puota – septyniasdešimt žmonių. Santuoką registruosime ir bažnyčioje tuoksimės Palangoje, o švęsime kaimo turizmo sodyboje… Et, atrodo, ką tik Mantas man pasipiršo, o jau ir vestuvės ant nosies!
Papasakok, kaip įvyko piršlybos.
Mantas – mano mamos brolio žmonos draugės sūnus ir mes esame pažįstami dešimt metų. Susipažinome, kai buvau keturiolikos. Nors atrodžiau, ko gero, vyresnė – ryškiai dažydavausi ir turėjau trumpus plaukus, – juokiasi. – Vienas kitam patikome, bet po metų Mantas su mama išvažiavo į Angliją, tad tiesiog bendravome laiškais. 2004-aisiais jis grįžo ir tada pajutau – pirma meilė nerūdija. O piršlybos įvyko po metų, mes jau gyvenome drauge. Mantas grįžo iš komandiruotės neprasinešęs, aš sėdžiu, televizorių žiūriu ir čia – skambutis į duris. Jis įteikė man gėlių, susėdome kalbėtis ir netikėtai ištiesė žiedelį…
Matosi, kad moka įtikti romantiškai merginai…
O taip, tikrai moka palepinti. Man pasisekė. Vieną kartą grįžau po koncerto Valentino dienos vėlyvą vakarą. Jis manęs laukė namuose, nuklojęs kelią į kambarį rožėmis…
Smalsu, kokia po tuoktuvių bus tavo pavardė?
Su galūne -ė – Šerpytė. Skamba ir kaip netekėjusios panelės, ar ne, – šypsosi. – Svarsčiau, ar keisti, ar ne, bet galiausiai apsisprendžiau – kam man mano mergautinė pavardė, jeigu ruošiuos visą gyvenimą nugyventi su vienu vyru?!
Esi idealistė?
Taip. Ir neturiu ką bepridurti.
Mudu labai dažnai vartojame žodį „myliu”. Atrodytų, kad šitaip jis nuvalkiojamas, bet mano širdis kaskart suvirpa, kai Mantas jį ištaria.
Mantas dirba statybų srityje, daug laiko praleidžia Didžiojoje Britanijoje. Neketinate ten persikelti?
Kaip bus – taip. Šiaip tai kol kas viskas patogu, nes jis neišvažiuoja labai ilgam. Apie atžalas dar negalvojame, man atrodo, kad tai dar toli… Viskam turi ateiti laikas, o reikšmingų dalykų turi norėti ir jų sulaukti, – šypsosi.