Sodininkai šį pavasarį vadina katastrofišku ir jau dabar apgailestauja, kad vyšnių, slyvų ir obuolių derlius šiemet bus menkas.
„Šiąnakt didžiojoje Lietuvos dalyje ir Lenkijoje nušalo visų žydinčių vaismedžių ir kaulavaisių žiedai. Taigi rudenį ant medelių bus tik pavieniai obuoliukai”, – vakar apgailestavo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Nobertas Uselis.
Naktį iš antradienio į trečiadienį daugelyje Lietuvos rajonų temperatūra buvo nukritusi iki 5 laipsnių šalčio. O Švenčionių ir Ignalinos rajonuose žemė pasidengė iki centimetro storio sniego danga.
Pasak N. Uselio, esant tokiai temperatūrai nušalo net ir tie obelų žiedai, kurie nebuvo spėję prasiskleisti. Yra vilties, kad šalnos nepakenkė vėlyvesnės vegetacijos medžiams.
„Pakanka, kad oro temperatūra nukristų iki 1-1,5 laipsnio šalčio, ir žiedai jau gana stipriai pašąla. Taigi, jeigu obelys menkai žydės, vadinasi, jos tiesiog nušalo”, – sakė N. Uselis.
Šalčiai – įprasta
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininko Liongino Pakščio, žemiausia temperatūra Klaipėdoje užpraeitą naktį siekė 1,5 laipsnio šalčio.
Kur kas šalčiau naktį iš antradienio į trečiadienį buvo aplinkinėse vietovėse. Palangoje – 2,6, Šilutėje – 3,8, Telšiuose – 2,1, Laukuvoje -4,4 laipsnio šalčio. Pasisekė tik vandens apsuptai Nidai, mat čia tą pačią naktį išsilaikė pliusinė temperatūra – 0,6 laipsnio šilumos.
„Ryte Klaipėdoje snyguriavo. Tačiau, kadangi žemė įšilusi, sniegelis kaip mat tirpo ir neužsilaikė”, – vakar sakė L. Pakštys.
Anot jo, gana įprasta, kad gegužės mėnesį, per patį sodų žydėjimą, prasideda šalnos. Iki 1990-ųjų metų Klaipėdoje yra buvę, kad gegužės pradžioje temperatūra buvo nukritusi iki 3,5 laipsnio šalčio. O 1990 metų gegužės 3-iąją užfiksuotas atšalimas iki 1,9 laipsnio.
„Vadinasi, dabartinis atšalimas nėra pats baisiausias. Šaltų gegužių pasitaiko gana dažnai”, – komentavo L. Pakštys.
Tačiau yra buvę, kad gegužės mėnesį oras būna tarsi vasarą. Pavyzdžiui, 2002-aisiais pirmosios gegužės dekados vidutinė paros temperatūra buvo net 18,1 laipsnio šilumos. Palyginti, 1990-aisiais – 6,1 laipsnio šilumos.
Dabartiniam atšalimui įtakos turėjo pučiantys šiaurės vakarų vėjai. L. Pakštys prognozavo, kad vėsus oras pasilaikys dar dvi paras. Galimas trumpalaikis sniegelis.
Penktadienį palaipsniui pradės šilti. Prognozuojama, jog jau šeštadienį pasisuks pietryčių, rytų vėjas, ir oro temperatūra Klaipėdoje sieks 15-18 laipsnių šilumos.
„Deja, atšilimas bus labai trumpalaikis. Sekmadienį vėl pasisuks šiaurės vakarų vėjas ir vėl atvės. Kitos savaitės pradžioje dienomis oro temperatūra svyruos nuo 10 iki 13 laipsnių šilumos”, – pasakojo meteorologas.
Pasėliai nenukenčia
Laimei, pajūryje šalnos nėra tokios stiprios, kad labai pakenktų žemdirbių auginamiems pasėliams.
Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo direktorius Stasys Bernotas pasakojo, kad sudygę pasėliai visiškai iššaltų tuo atveju, jei visą naktį temperatūra laikytųsi iki 10 laipsnių šalčio.
„Oro temperatūra, nukritusi iki 2-3 laipsnių, kaip dažniausiai būna pajūryje, labai nekenkia. Žinoma, augalai patiria stresą, susilpnėja jų augimas”, – sakė S. Bernotas.
Didžiausią stresą dėl šalnų patiria vasariniai javai – miežiai, avižos, taip pat žirniai. Paprastai po šalnų žemdirbiams patariama papildomai tręšti pasėlius ir atsargiau naudoti cheminius preparatus nuo piktžolių ir kenkėjų.